Netradicinėje lietuvių kalbos pamokoje kalbėta apie tarmes

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Kintų filiale gegužės 14 d. vyko netradicinė lietuvių kalbos pamoka „Tarmės – mūsų gimtosios kalbos gyvastis“, dalyvaujant Kintų pagrindinės mokyklos 9 klasės mokiniams. Pamoką vedė lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Nijolė Sodonienė.

Kas yra tarmė? Kokios yra pagrindinės lietuvių kalbos tarmės? Kada kalbama tarmiškai? Kada kalbame bendrine kalba? Kokia tarme kalbančių  šiandien yra daugiau? Į visus šiuos iškilusius  klausimus buvo atsakyta pamokos metu.

Šiais laikais radijuje, televizijoje dažniausiai girdime bendrinę lietuvių kalbą ar ja skaitome. Mokiniai sužinojo, kad Lietuvoje gyvuoja ir tarmės – aukštaičių ir žemaičių, kurios dar smulkiau skaidomos į patarmes, o šios – į šnektas bei pašnektes. Įdomu tai, kad seniausia žinoma spausdinta lietuviška knyga – 1547 m. išleistas Martyno Mažvydo „Katekizmas“ – parašyta žemaičių tarmės pagrindu.

Mokiniai žiūrėjo ir klausėsi aukštaičių tarme kalbančių brolių Algirdo ir Fausto Latėnų, Algimantos Žukauskienės, Ugnės Galadauskaitės. Žemaičių tarme kalbėjo Jurgita Jurkutė-Širvaitė, Zinaida Sendriūtė. Bibliotekininkė Vitalija Vyšniauskienė pristatė bibliotekoje esančias knygas apie tarmes. Ji pakvietė pažiūrėti ištrauką iš režisierių Valdo Babaliausko ir Dalios Babaliauskienės filmo „Vėliju jum gerą giliukį, didelį stukį“, kur lietuvininkų tarme apie mūsų krašto papročius ir tradicijas pasakojo pedagogė Vaida Galinskienė ir etnografė Indrė Skablauskaitė.

Pamokos metu jaunimas ne tik atliko užduotis, bandė atspėti, kokios tarmės yra žodžiai, kokia jų reikšmė, bet ir gavo užduotį, kurią reikės atlikti namuose. Jie turės sužinoti, kokia jų tėvų ir senelių tarmė, kokios tarmės atstovas yra užduotį atliekantis mokinys, užrašyti iš namiškių išgirstus ne mažiau kaip penkis tarmiškus žodžius ir žinoti jų reikšmes.

 

Vitalija Vyšniauskienė,
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos
Kintų filialo vyresn. bibliotekininkė