Susitikimas su mokytojomis, pristačiusiomis knygą „Tolstančio laiko lašai“

Balandžio 12-osios popietę Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Rusnės filialą aplankė dvi viešnios iš Šilutės. Tai Irena Arlauskienė ir Birutė Morkevičienė. Abi pedagogės, abi ilgametės mokyklų vadovės, abi lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos. Svarbiausia, kad abi yra knygų autorės, ilgų pedagoginio darbo metų išmintį perteikiančios savo kūriniais, eilėraščiais, apsakymais, literatūriniais pamąstymais.

Irena Arlauskienė popietės „Susitikimas su Mokytoja“ metu susirinkusiems literatūros mėgėjams pristatė naujai išleistą, dar spaustuvės dažais kvepiantį Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatūros būrelio leidinį „Tolstančio laiko lašai“. Šis bendras būrelio kūrinys yra tarsi ant smilgos suvertų žemuogių – akimirkų, atsiminimų, vaizdinių ar poetinių tekstų – vėrinys. Jis leidžia skaitytojui prisiliesti prie autorių širdžiai brangių erdvių – prisiminimų, eilėraščių, gal net pirmą kartą garsiai išsakytų, bet daug laiko brandintų ir širdies kertelėje slėptų minčių. Mokytoja pakvietė visus renginio dalyvius neužsisklęsti savo mintyse ar pamąstymuose, bandyti juos užrašyti, kad išsaugotume. Juk sukaupti atsiminimai, mintys, net tarmiški žodžiai, patarlės, priežodžiai šiame moderniame amžiuje gali negrįžtamai išnykti. O ką mes tada papasakosime savo vaikaičiams? Jau ir taip daug ką brangaus praradome dėl istorinių, politinių ar dar kitokių aplinkybių. Taigi, kaip kvietė I. Arlauskienė, užsiveskime storą sąsiuvinį ir patikėkime jam prisiminimus, mintis, pamąstymus. Tai reikalinga ne tik mums, bet ir kitiems, dar ateinantiems.

Birutės Morkevičienės eilėraščiai iš rinkinio „ Būties namai“, perskaityti autorės, tarsi iliustravo I. Arlauskienės išsakytas mintis. Trumpi, koncentruoti, be tuščiažodžiavimo posmai atrodo kasdieniški, artimi, paprasti ir kartu pilni vidinės gelmės. Tai paties klausytojo mintys, svajonės, lūkesčių išsakymas… Tik autorė tai išsako laisviau, suprantamiau. Eilės taip ir kviečia pamatyti tai, kas svarbu gyvenime, nebėgti pasroviui, sustoti, įsiklausyti.

Susitikimas su šiomis prasmingai gyvenančiomis, bet vis dar nerimstančiomis, nuolat užsiėmusiomis moterimis renginio dalyviams parodė, kad tikra gyvenimo prasmė ir pilnatvė būna tuomet, kai gali ir turi ką kitiems duoti. Duoti žodį, mintį, posmą, gal postūmį… Dėkui Jums, Mokytojos…

Pasibaigus susitikimui renginio dalyviai susipažino su Rusnės bibliotekoje eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro nuotraukų ir piešinių paroda „Senieji Kintai“.

 

Algimantas Čėsna,
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos
Rusnės filialo vyresn. bibliotekininkas