Edukacinis užsiėmimas „Lietuvininkų tarmė“

Rugsėjo 27 dieną Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Ramučių  filiale vyko edukacinis užsiėmimas „Lietuvininkų tarmė“, dalyvaujant jauniesiems bibliotekos lankytojams. Bibliotekininkė susirinkusiems vaikams papasakojo, kad lietuvių kalboje yra dvi pagrindinės tarmės – aukštaičių ir žemaičių. Lietuvininkų tarmė priskiriama Mažosios Lietuvos etnografiniam regionui, ji dalijama į vakarų žemaičių ir vakarų aukštaičių patarmes.
Istoriniame Klaipėdos krašte daugiau kaip 700 metų greta gyveno lietuviai ir vokiečiai. Šiomis kalbomis kalbantys žmonės nuolat tarpusavyje bendravo, todėl jų kalbos paveikė viena kitą. Istorija lėmė ir tai, jog iš penkių Lietuvos etnografinių regionų labiausiai nukentėjo Mažosios Lietuvos etnografinis regionas. Baigiantis karui, po XX a. vidurio, iš gimtųjų vietų emigravo per 90 % gyventojų, kaimai ir miesteliai liko tušti. Klaipėdos krašte po karo dar buvo apie 10 000 lietuviškai kalbančių žmonių. Iš pasilikusių arba grįžusių gyventojų apie 8 000 išvyko į Vokietiją, dalis buvo ištremti į Sibirą. Į Klaipėdos kraštą atsikėlė žmonės iš įvairių Didžiosios Lietuvos vietų. Senoji krašto gyventojų tarmė pradėjo nykti. 2012 metais vakarų žemaičių tarme kalbėjo tik 105 gyventojai.
Jaunieji bibliotekos lankytojai buvo pakviesti pasiklausyti Hugo Šojaus „Pasakų apie paukščius” skaitymų lietuvininkų tarme, pažiūrėjo edukacinį filmą „Gyvoji kalba“. Pamario krašto šišioniškiai pastaruoju metu itin aktyviai gaivina savo kultūrinį paveldą. Šilutės kraštotyros draugijos folkloro ansamblis „Ramytė“ sudaro galimybę daugiau sužinoti apie itin įdomią, su prūsų, vokiečių, latvių kalbomis susipynusią lietuvininkų tarmę, unikalius papročius bei išgirsti lyriškas jų dainas. Edukacinio užsiėmimo dalyviai šio ansamblio atliekamą programą žiūrėjo per „YouTube“ kanalą.
Vaikai mokėsi lietuvininkų tarmės žodžių atlikdami praktines užduotis iš edukacinio sąsiuvinio, išleisto Šilutės Hugo Šojaus muziejaus. Dalyviai sužinojo, kas yra lietuvininkų tarmė, kokie yra šios tarmės požymiai. Edukacinio užsiėmimo metu vaikai naudojosi Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos išleistu „Lietuvininkų tarmių žodynu“, kurį parengė Žaneta Jokužytė, Loreta Liutkutė, Virginija Veiverienė. Žodynas parengtas įgyvendinant bendruomenės „Saugų artuma“ projektą „Lietuvininkų šnekta: tarmės integravimas į šiandieninę visuomenę“.
Daug naujo sužinota apie lietuvininkų tarmę, daug naujų žodžių išgirsta. Beje, šia kalba bendravo ir Ramučių senieji gyventojai.
Edukacinio užsiėmimo pabaigoje dalyviai susidomėję apžiūrėjo Vilniaus dailės akademijos grafinio dizaino studentės Ugnės Lidžiūtės iliustracijų parodą „Paukščiai ir gėlės“.

Raimonda Lomsargytė,
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos
Ramučių filialo bibliotekininkė