Kai spalvose atgyja gyvenimas…
Kiekvienas kuriantis žmogus spinduliuoja šviesą, kurią jis dovanoja žmonėms. Kažkas yra pasakęs, kad tik kuriantis žmogus gali būti laimingas, nes savo dvasios turtais jis pasidalina su kitais, praskraidindamas jų kasdienybę. Toks ir buvo spalio 11-ąją Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vykęs kūrybos vakaras „Kai spalvose atgyja gyvenimas…“ su Tatjana Petravičiene – architekte, fotografe, savo muzikinių kūrinių atlikėja, piešinių autore.
Rudeniškai autorės piešiniais išpuoštoje aplinkoje ypatingai tiko skambėjusi smuiko melodija (atlikėjas Rimantas Stankevičius). Jaukiai visus renginio dalyvius nuteikė artimas bendravimas prie arbatos puodelio.
Šiltų žodžių pristatydami parodą negailėjo šilutiškė notarė Albina Radavičienė bei laisvas menininkas Eugenijus Šuldiakovas. Būdami kūrėjos draugais, jie geriausiai žino, kiek laiko ir pastangų kainuoja kūryba. Renginio metu savo sukurtas eiles skaitė Irena Šeputienė, o Tatjana Petravičienė atliko muzikinį kūrinį pagal Irenos eilėraščio žodžius. Neišdildomą įspūdį visiems paliko Tatjanos fotografijų grožis, meniškai užfiksuoti vaizdai.
Daugiausia susidomėjimo sulaukė autorės piešinių paroda „Kai spalvose atgyja gyvenimas…“, nes kiekvienam, pažvelgusiam į jos piešinius, tarsi atgyja margaspalvės būties akimirkos. Parodos lankytojai eksponuojamus piešinius galėjo suvokti pagal savo pasaulio suvokimą ir fantazijos laisvę.
Fraktalinių piešinių parodos autorė Tatjana Petravičienė pasakojo, kad fraktalų piešimas – tai sielos gydymas. Jai tokie piešiniai yra mažytė jos gyvenimo dalis, o detalėse atsispindi visuma. Fraktaliniai piešiniai padeda geriau pažinti save. Šio metodo pradininkė Tanzilija Polijachtova 1991 m. išleido knygą „Fraktalinė tapyba, arena. Naujas žvilgsnis į mūsų galimybes“. Šios knygos autorė turi daug mokinių ir sekėjų. Lietuvoje vis labiau populiarėja fraktalinio piešimo metodas. Tanzilijos mokinė Brigita Paulauskienė išleido knygą „Nusipiešk gyvenimą, kokio nori“. Joje rašoma, kad fraktalinis piešimas yra labai nuoširdi meno rūšis.
Toks atviras Tatjanos atsivėrimas auditorijai visus nuteikė pozityviai, todėl pasiūlius patiems pabandyti piešti, norinčių atsirado nemažai. Skambant dar vienam muzikiniam parodos autorės kūriniui visi pasinėrė į piešimą užmerktomis akimis, pagal melodijos sukeltus jausmus.
Renginys neprailgo, gyvenimas tuo momentu nusidažė ryškesnėmis spalvomis. Kiekvienas išsinešė šilumą sielos kertelėje ir nuoširdžią šypseną, kurios rudenį mums reikia labiausiai. Ačiū Tatjanai už padovanotas akimirkas, spalvų žaismą, muzikos ir fotografijų grožį, paskatinimą kurti.
Liudmila Nausėdienė,
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos
Skaitytojų aptarnavimo skyriaus bibliotekininkė
