Pašnekesiai „Taip gydėsi mūsų senoliai“

Nuo senų senovės žolininkai savo žinias perduodavo kitoms kartoms. Iš pradžių – žodžiu, vėliau – raštu, taip atsirado liaudies medicina. „Žolininkystė nėra verslas, tai greičiau žolininko begalinis noras susilieti su gamta ir gebėjimas ją pajausti bei suprasti‘‘, – taip apie save kalba žolininkai.

Medicinai dar nepažengus tiek, kad galėtų mums pasiūlyti daugiau nei kelias dešimtis skirtingų pavadinimų vaistų nuo kiekvienos ligos, geriausia gydomąja priemone tapdavo žolelių arbatos, kompresai ar užpiltinės. Be to, žalumynai puikiai pagardindavo protėvių ruoštus patiekalus, buvo naudojami arbatai.

Pašnekesiai „Taip gydėsi mūsų senoliai“ į Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Degučių ir Katyčių filialus vasario 26 dieną sukvietė nemažą būrį sveikos gyvensenos propaguotojų. Sveikos gyvensenos patarimais, liaudiškais gydymo būdais vaistažolėmis pasidalino sveikos gyvensenos propaguotoja Violeta Taurozienė iš Kaltinėnų (Šilalės r.). Jaunystėje ji mokėsi pas garsią vaistininkę, žolininkę, etnografę, habilituotą gamtos mokslų daktarę Eugeniją Šimkūnaitę, kurios 100-ąsias gimimo metines šiemet minime. Noras gyventi sveikai, naudotis gamtos dovanotomis žolelėmis, dalintis su kitais sukaupta išmintimi išliko iki šiol. V. Taurozienė palaiko glaudų ryšį su Sveikatos žinių centro steigėja, žolininke Giedre Radzevičiūte, gyvenančia sostinėje.

Popietės viešnia pasakojo apie žolininkės E. Šimkūnaitės didįjį pomėgį – vaistažolių auginimą, rinkimą ir vaistinių arbatų kūrimą.

Renginys skirtas Eugenijos Šimkūnaitės metams.

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos
Degučių  filialo bibliotekininkė Elena Dragūnienė ir
Katyčių filialo bibliotekininkė Marina Lodusova