IN MEMORIAM – mirė Mažosios Lietuvos kultūros tyrėjas, filosofas Vaclovas Bagdonavičius
2020 m. kovo 22-ąją, sekmadienį, eidamas 78-uosius metus, mirė Mažosios Lietuvos kultūros tyrėjas, vienas žymiausių Vydūno gyvenimo, veiklos, filosofijos tyrinėtojas bei šio mąstytojo dvasinio palikimo skleidėjas, literatūrologas, filosofijos ir humanitarinių mokslų daktaras, docentas Vaclovas Bagdonavičius.
Netekome iškilios asmenybės, lietuvių kultūros šviesulio, kūrusio darnesnę, žmoniškesnę ir dvasingesnę Lietuvą.
V. Bagdonavičius gimė 1941 m. rugsėjo 2 d. Gervėnuose, Šiaulių apskrityje. 1965 m. baigė Vilniaus universitetą (lietuvių kalbą ir literatūrą). 1965–1972 m. buvo šio universiteto tarybos mokslinis sekretorius, aspirantas. Nuo 1972 m. dirbo moksliniu darbuotoju Lietuvos kultūros, filosofijos ir meno institute, 1992–2008 m. ėjo šio instituto direktoriaus pareigas. V. Bagdonavičius nuo 1997 m. buvo „Mažosios Lietuvos enciklopedijos“ redakcinės kolegijos narys, nuo 2006 m. – pirmininkas, nuo 2008 m. – vyriausiasis redaktorius, daugelio kitų leidinių ir almanachų redakcinių kolegijų narys, Lietuvos kultūros fondo valdybos, Tautos namų tarybos, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos narys.
Pagrindinės filosofo mokslinių tyrimų sritys – Lietuvos filosofijos bei etninės minties istorija, Mažosios Lietuvos kultūrinis palikimas. Daugiausia dėmesio V. Bagdonavičius skyrė Vydūno gyvenimui, veiklai ir kūrybai tirti. Šiam lietuvių mąstytojui jis paskyrė knygas: „Filosofiniai Vydūno humanizmo bruožai‘ (1987), „Vydūno etika“ (1999, 2 leid. 2003), „Sugrįžti prie Vydūno“ (2001), „Vydūnas. Trumpa biografija“ (2005, 2 leid. 2008), „Spindulys esmi begalinės šviesos: etiudai apie Vydūną“ (2008), parengė Vydūno raštus (1–4 t., 1990–1994), sudarė ir redagavo straipsnių rinkinį „Vydūnas lietuvių literatūroje“ (1994), Vydūno veikalų apie sveiką gyvenseną rinkinį „Sveikata, jaunumas, grožė“; „Gimdymo slėpiniai“ (1991), kartu su Tomu Staniku parengė fotografinius Vydūno traktatų „Mûsû uzdavinîs“ (2010) ir „Sąmonė“ (2011) leidimus, drauge su prof. dr. Aušra Martišiūte-Linartiene parašė monografiją „Vydūnas“ (2017) ir kt. Paskelbė daugiau kaip kelis šimtus straipsnių, brošiūrų, recenzijų Lietuvos ir užsienio spaudoje, perskaitė keliolika pranešimų mokslinėse tarptautinėse bei Lietuvoje vykusiose konferencijose.
1988 m. V. Bagdonavičiaus iniciatyva buvo įkurta Vydūno draugija, kuriai filosofas vadovavo iki 2011 m., vėliau tapo šios draugijos Garbės pirmininku. 1991 m. jo ir draugijos rūpesčiu iš Detmoldo (Vokietija) į Bitėnų kapinaites pervežti ir perlaidoti Vydūno palaikai, prie jo kapo pastatytas iš Detmoldo atvežtas antkapinis akmuo.
Ne vienerius metus vasarai baigiantis, Vydūno draugijos stovyklos Bitėnuose metu, kartu su draugijos nariais V. Bagdonavičius lankydavosi Šilutėje, Kintuose, susitikdavo su Vydūno idėjų sekėjais. Paskutinis susitikimas Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko praėjusių metų rugpjūčio 8 d.
2009 m. doc. dr. V. Bagdonavičius apdovanotas almanacho „Varpai“ literatūrine premija bei pirmo laipsnio medaliu „Už nuopelnus Tautai ir Vilniui“. 2010 m. filosofui suteiktas Pagėgių garbės piliečio vardas ir įteiktas tai patvirtinantis ženklas. 2014 m. už reikšmingiausius darbus ugdant tautinę savimonę, Vydūno idėjų skleidimą ir įprasminimą bei Mažosios Lietuvos kultūros paveldo įamžinimą ir sklaidą doc. dr. Vaclovui Bagdonavičiui įteikta Valstybinė Jono Basanavičiaus premija.
