Nepatogus paveldas. Gegužės 1-oji

Rytoj Gegužės 1-oji – Tarptautinė darbo (darbininkų) diena. Ko gero nei viena šventė iki šiol nesulaukia tiek dėmesio, diskusijų, prieštaravimų, kiek ši. Ir šiandien visuomenėje svarstoma ar mums reikalinga kartu su sovietų valdžia Lietuvoje įsitvirtinusi, atgavus nepriklausomybę atmesta ir 1996 m. vėl sugrąžinta šventė ar priešiška. To priežastis – iškreipta šventės prasmė sovietmečiu. Nors iš tikrųjų Tarptautinė darbo diena savo ištakomis neturi nieko bendro su sovietiniu laikotarpiu ir Rusija.

Tarptautine darbininkų solidarumo diena gegužės 1-oji paskelbta 1889 m. Paryžiaus 2-ajame tarptautiniame kongrese, praėjus trims metams po Čikagoje įvykusios darbininkų demonstracijos dėl darbo dienos sutrumpinimo iki 8 valandų. Ši diena simbolizuoja dirbančių žmonių kovą už savo teises. Jos metu siekiama atkreipti dėmesį į darbininkų padėtį, pasirūpinti sauga ir sveikata, padėti bedarbiams įveikti nepriteklių.

Tarybų Sąjungos gyvavimo laikotarpiu gegužės 1-oji buvo kone įspūdingiausia, svarbiausia metų šventė, tačiau su politiniu šleifu. Jos metu miestų gatvėmis žygiuodavo iškilmingos eisenos, plevendavo visų penkiolikos sovietinių respublikų raudonos vėliavos, žmonės nešdavo transparantus ir sovietų valdžios atstovų portretus. Per garsiakalbius griaudėdavo maršai ir politizuotos dainos, skambėdavo sveikinimai ir specialiai šiai progai sukurti šūkiai, o iš tribūnų, įrengtų prie svarbiausių miestų ar miestelių administracinių pastatų, demonstrantus rankų mosikavimais sveikindavo valdžios atstovai, partijos veikėjai, darbo pirmūnai, veteranai.

Vyresnės kartos šilutiškiai tikrai prisimena šias eisenas. Ir turbūt ne vienas iki šiol keiksnoja, nes dalyvauti kelias valandas trunkančioje demonstracijoje buvo privaloma.

Šiandien šias istorines akimirkas galime pamatyti tik liudininkų užfiksuotuose kadruose. Sovietinį paveldą dabar daug kas laiko nepatogiu, nepageidaujamu. Tačiau ko gero daug svarbiau ne ignoruoti jį, o teisingai interpretuoti ir priimti kaip neišvengiamą praeitį. Tad siūlome sugrįžti į praeito amžiaus aštuntąjį dešimtmetį, ir kartu su tuometiniais šilutiškiais „dalyvauti“ Gegužės 1-osios šventėje. Demonstruojamos 1980 m. nuotraukos – iš Šilutės F. Bajoraičio viešajai bibliotekai dovanoto ilgamečio pamario kultūros veikėjo Antano Mažeikos asmeninio fotoarchyvo.

Parengė Virginija Veiverienė