Pristatyta nauja Martyno Purvino knyga
Įpusėjus birželiui Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatyta doc. dr. Martyno Purvino knyga „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“. Pristatyme dalyvavo knygos autorius M. Purvinas, architektė Marija Purvinienė bei VšĮ „Vorutos“ fondas vyr. redaktorius, žurnalistas Juozas Vercinkevičius.
M. Purvinas – senųjų kaimų architektūros žinovas, kraštovaizdžio ir urbanistikos vertintojas, pedagogas, publicistas, enciklopedininkas, Pagėgių krašto garbės pilietis. Užfiksavo ir aprašė šimtus senųjų kaimų, paskelbė apie 3 000 straipsnių, per 10 knygų, vadovavo daugeliui tyrimų. Jis su žmona M. Purviniene už savo darbus apdovanotas Nacionaline Jono Basanavičiaus, dr. Vydūno, Martyno Jankaus, Ievos Simonaitytės, „Sidabrinės nendrės“ ir kitomis premijomis.
Naujausias M. Purvino leidinys „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“ – tai trečioji prieš keliolika metų jo pradėto žinynų ciklo apie Mažosios Lietuvos panemunius ir pamarius knyga. Leidinyje aprašoma dabartinė Šilutės rajono teritorija – Nemuno atšakų ir Kuršmarių pakrantės, Karaliaučiaus krašto ruožas Rusnės ir Skirvytės upių pakrantėse. Apibūdinamos dabar tebegyvuojančios gyvenvietės (Rusnė, Ventė, Kintai, kt.), dešimtys jau išnykusių kaimų.
Susitikimo metu kalbėjęs J. Vercinkevičius aptarė knygos leidybos niuansus, paminėdamas, kad sunkiausias etapas – finansavimo paieškos. Kalbėtojas dėkojo didesnėmis ar mažesnėmis aukomis parėmusiems knygos leidybą: Šilutės rajono savivaldybei, Šilutės kredito unijai, pavieniams šilutiškiams. Svečias apgailestavo, kad skaitytojai knygoje neras vietovardžių ir asmenvardžių rodyklių, kurios tokio pobūdžio leidiniuose turėtų būti publikuojamos. Pripažino, jog nespėta susidoroti su ypatinga pavardžių, vietovardžių gausa knygoje. Be to, papildoma knygos apimtis būtų pareikalavusi dar didesnių finansų.
Pristatydamas knygą jos autorius M. Purvinas atskleidė, kad medžiaga žinynų ciklui (pirmoji knyga išleista 2015 m., antroji – 2017 m.) buvo pradėta rinkti prieš 45 metus. 1980 m. vasarą jaunas Vilniaus inžinierinio statybos instituto dėstytojas Rusnės salos apylinkėse atliko pirmuosius paveldo tyrinėjimus. Vėliau atvykimai darėsi vis dažnesni, ilgesni, plėtėsi tyrinėjimų geografija, augo kaupiamos informacijos kiekis. M. Purvinas apie 20 metų Mažosios Lietuvos istorijos senųjų dokumentų ieškojo Vokietijos archyvuose. Autorius paminėjo, kad nemaža dalis archyvų dokumentų yra blogos fizinės būklės, nerestauruoti, gali būti, kad juose užfiksuota informacija taip ir liks nesužinota, neperskaityta.
Knygoje „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“ M. Purvinas, kaip pats prisipažino, siekė nuosekliai, sistemingai paskelbti senuosiuose dokumentuose rastą informaciją, faktus apie panemunių ir pamarių vietoves, kad tai taptų medžiagos apie kraštą pagrindu ir galėtų pasitarnauti kitiems tyrėjams. Be to, autoriui rūpėjo neišskirti gyvenviečių pagal jų užimamą teritoriją, t. y. vienodai dėmesio skirti ir didesnėms, ir mažesnėms vietovėms, jų istorijai.
M. Purvinas paminėjo, jog buvo svarbu nurodyti ne tik kaimo geografinę padėtį, pateikti istorinių žinių apie kaimo, gyvenvietės atsiradimą ir istorinę raidą. Jausdamas pagarbą šio krašto žmonėms, jis siekė paminėti aprašytų vietovių gyventojus, nurodant (pagal galimybes) jų vardus, pavardes, socialinę padėtį, giminystės ryšius, religiją, verslus ir kartais net sveikatos būklę.
Knygos autoriaus kelionių bendražygė, pagalbininkė M. Purvinienė renginyje prisipažino, kad pamario kraštu susidomėjo, kai pradėjo lydėti Martyną kelionėse po Mažąją Lietuvą. Viešnia lankytojus nukėlė į Albrechto Brandenburgiečio valdytos Prūsijos kunigaikštystės laikus, akcentavo tuometinio krašto lietuviškumo bruožą, kultūros šuolį.
Susitikime su Purvinais nestokota pasvarstymų, klausimų istorijos, kultūros paveldo tema. Svečiams dėkojo Šilutės rajono savivaldybės vicemeras Edvardas Jurjonas, bibliotekos kolektyvas, būsimi knygos skaitytojai.
Virginija Veiverienė
