Pristatyta Editos Barauskienės knyga, skirta Klaipėdos krašto susivienijimo su Lietuva 100-mečiui

Pristatyta Editos Barauskienės knyga, skirta Klaipėdos krašto susivienijimo su Lietuva 100-mečiui

Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės metu Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatyta kraštietės rašytojos Editos Barauskienės knyga „Šimtas metų po vienu stogu“, kuria ji tęsia ankstesnėse knygose „Gyvasis lietuvybės kraujas“ (2020), „Kovingoji Ėvė“ (2021) gvildentą Klaipėdos krašto susivienijimo su Lietuva temą.

Pasiremdama lietuvininkų išleistomis knygomis, dienoraščiais, prisiminimais ir gyvais pasakojimais  naujojoje knygoje autorė siekia bent iš dalies atsakyti į klausimą, kas tiesė tiltus iš Mažosios Lietuvos į Didžiąją, kas nutiko su mažlietuviais bei Mažąja Lietuva po paskutinio karo, kurio sukeltos audros tarsi devintoji banga išblaškė lietuvius ir lietuvininkus po platųjį pasaulį. Leidinyje aprašomi okupuoto Klaipėdos krašto gyventojų – žymių visuomenės, kultūros veikėjų, politikų ir paprastų žmonių, jų šeimų ir palikuonių – išgyvenimai nuo 1939-ųjų pavasario, kai Hitleris atėmė Klaipėdą, Antrojo pasaulinio karo metais, vėliau naciams traukiantis, patiriant ypatingus sovietų kariuomenės žiaurumus.

Knygos pristatymo renginyje kartu su autore dalyvavo leidyklos „Eglė“ (Klaipėda) atstovai: redaktorė Eglė Zalatoriūtė bei leidyklos direktorius Antanas Stanevičius.

Kalbėdama apie naująją knygą E. Barauskienė atsigręžė į Vytauto Didžiojo laikus, kai pagal Melno taikos sutartį Vokiečių ordinui buvo paliktas Nemuno žemupio dešiniojo kranto dviejų mylių pločio lietuviškų žemių ruožas (nuo 1919 m. vadintas Klaipėdos kraštu). Ši siena, skyrusi Klaipėdos kraštą nuo Lietuvos, tvėrė net penketą šimtmečių, kol sumanių lietuvininkų ir patriotiškai nusiteikusių Lietuvos šaulių dėka 1923 m. dvi Lietuvos susijungė į vieną. Autorės nuomone, iki šiol Lietuvos žmonės mažai težino apie Klaipėdos kraštą. Pasitaiko manančių, kad šiame vokiečių valdytame krašte lietuvių net nebuvo, kad 1923 m. įvykiuose dalyvavo tik Lietuvos kariai. Savo knyga rašytoja siekia pagerbti tuos mažlietuvius, kurie vardan Lietuvos ir lietuvybės baigė savo gyvenimus kalėjimuose, konclageriuose, Sibiro platybėse. Rašytoja renginio dalyviams pristatė keletą skaudžių likimo kirčių patyrusių žymiausių Klaipėdos krašto veikėjų gyvenimo istorijas: dailininko Adomo Brako, pedagogų Miko Šlažos ir Jono Užpurvio, Martyno Reisgio, vieno žymiausių Mažosios Lietuvos tautinio ir politinio sąjūdžio vadovų Erdmono Simonaičio ir kt.

Knygos redaktorė E. Zalatoriūtė teigė, jog istorikų veikalai daugumai skaitytojų yra neprieinami, o pasakojimų knyga, sudaryta iš atskirų skyrių ir parašyta literatūrine kalba, yra prieinama ir patraukli visiems skaitytojams: moksleiviams, studentams, istorijos mėgėjams. Viešnia prisipažino, kad E. Barauskienės knygos įtraukia, „nes Edita į istoriją žvelgia kiek kitaip, nei esame įpratę. Ji atkuria vaizduojamą laikmetį pasikliaudama žmonių pasakojimais, savo perskaitytomis ir išjaustomis žiniomis. Istorija atkuriama per ne tik žymių asmenybių, bet ir paprastų žmonių paveikslus ir jų gyvenimus. Pamatai, kad istorija nėra tik juoda ir balta, tikra ir netikra. Žmogus gali būti šiek tiek geras ir šiek tiek nelabai geras, jam gali dėl ko nors skaudėti, bet, esant kitoms aplinkybėms, nebeskaudėti. Editos knygas skaitai emocijomis ir jausmais“. Redaktorė siekė, kad knygoje atsispindėtų šio krašto autentiškumas, tad nuspręsta tekste palikti originalius vietovardžius, įterpti lietuvininkų leksikoje vartotus žodžius.

Leidyklos „Eglė“ direktorius A. Stanevičius paminėjo, kad šiais popkultūros laikais E. Barauskienės knyga gal ir nebus tarp populiariausių ir patraukliausių, tačiau jos vertė didžiulė. Juk Mažoji Lietuva buvo lietuviškesnė už Didžiąją Lietuvą: čia išleista pirmoji lietuviška knyga, pirmoji lietuvių kalbos gramatika, buvo leidžiami pirmieji lietuviški laikraščiai ir žurnalai, pasirodė pirmasis lietuvių liaudies dainų, surinktų Mažojoje Lietuvoje, rinkinys ir kt.

Naująją E. Barauskienės knygą renginio metu įvertino, ja džiaugėsi ir dėkojo šilutiškiai: literatė Irena Arlauskienė, istorikas Pranas Avižinis, kt.

Kartu su autore tikimės, kad skaitytojas knygoje „Šimtas metų po vienu stogu“ atras negirdėtų dalykų. Tai bus paslapties pravėrimas: kas tie lietuvininkai, kas tas paslaptingas kraštas – Mažoji Lietuva.

 

Virginija Veiverienė,
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos
Bibliotekininkystės ir kraštotyros skyriaus vyr. bibliotekininkė

Pristatyta Editos Barauskienės knyga, skirta Klaipėdos krašto susivienijimo su Lietuva 100-mečiui Pristatyta Editos Barauskienės knyga, skirta Klaipėdos krašto susivienijimo su Lietuva 100-mečiui Pristatyta Editos Barauskienės knyga, skirta Klaipėdos krašto susivienijimo su Lietuva 100-mečiui Pristatyta Editos Barauskienės knyga, skirta Klaipėdos krašto susivienijimo su Lietuva 100-mečiui

Spausdinti
Facebook komentarai