Bibliotekai – lietuvių išeivijos knygos

Net karantino metu įmanoma patirti džiugių akimirkų. Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka sulaukė Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Čikagoje, gyvenančio prof. dr. Algio Norvilo dovanotų knygų. Informaciją apie ankstesnę profesoriaus knygų siuntą 2017 m. skelbėme bibliotekos interneto svetainėje https://www.silutevb.lt/silute/2017/03/23/knygu-dovana-uz-atlanto/.

Psichologas, visuomenės veikėjas A. Norvilas yra gimęs Švėkšnoje. 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. persikėlė į JAV. Kraštietis yra Lietuvių katalikų mokslo akademijos (nuo 1973), Lietuvos psichologų sąjungos narys, aktyvus ateitininkas, išeivijos lietuvių bendruomenės narys.

Dovanotų knygų siuntoje – daugiausia lietuvių išeivijos grožinės literatūros kūriniai: talentingo prozininko Jurgio Jankaus („Kol esu čia“, 1979), ryškios, produktyvios prieškario ir egzodo rašytojos Nelės Mazalaitės („Negestis“, 1955), prozininko, humoristo, poeto, knygelių vaikams autoriaus ir apybraižininko Aloyzo Barono („Mirti visada suspėsi“, 1981; „Šilko tinklai“, 1974), kt. Siuntoje yra ir religinio pobūdžio bei pedagogikos temoms skirtų leidinių.

Keletą dovanotų knygų norėtųsi išskirti. Visų pirma, tai, kaip pats profesorius A. Norvilas taikliai pastebėjo, bibliotekininkų branginamos knygos su autografais ir dedikacijomis. Prozininkės Karolės Pažėraitės (1903–1988) apysakos jaunimui „Nusidėjėlė“ (1952) antraštiniame lape radome 1969 m. įrašytą autografą, skirtą bičiulei pedagogei, literatei Adai Karvelytei-Dubauskienei (1920–?).

Lenkijoje, Krasnike, gimusi K. Pažėraitė vaikystę praleido Dzūkijoje, iš Lietuvos pasitraukė 1944 m., gyveno Vokietijoje, Brazilijoje, galiausiai persikėlė į JAV ir apsigyveno Cicero mieste. A. Karvelytė-Dubauskienė gimė Panevėžyje, mokytojavo pradžios mokykloje Kaune. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, vėliau persikėlė į Čikagos miestą JAV. Autografo tekstas dovanotoje knygoje byloja šių rašytojų pažintį ir artimą kūrybinį ryšį.

Dar viena dovanota knyga – vieno žymiausių Lietuvos filosofų Antano Maceinos marijologinės tematikos leidinys „Didžioji padėjėja“ (1958). Joje yra didžiojo knygų mecenato, tarp jų daugelio A. Maceinos knygų, Lietuvių katalikų mokslo akademijos garbės nario (1959), prelato Pranciškaus Mykolo Juros rankraštinis įrašas.

Kitoje A. Maceinos knygoje „Das Geheimnis der Bosheit“ („Niekšybės paslaptis“, 1955) aptiktas rankraštinis įrašas stebina istoriškumu ir išliekamąja prasme. Jį įrašė Elvyra ir Pilypas Naručiai 1957 m., dovanodami knygą pirmojo konstitucinio Lietuvos Prezidento Aleksandro Stulginskio dukrai Aldonai Stulginskaitei-Juozevičienei ir jos vyrui Jonui Juozevičiui šv. Kalėdų proga. Identifikuoti Juozevičių šeimą leidžia ant knygos bloko paliktas antspaudas „J. Juozevičius“. P. Narutis ir J. Juozevičius buvo pažįstami jiems dar gyvenant Lietuvoje – kartu mokėsi Panevėžio valstybinėje gimnazijoje. Minėta knyga greičiausiai kurį laiką priklausė 1944 m. Lietuvą palikusiai ir po klajonių JAV, Čikagoje, apsigyvenusiai A. Stulginskaitės-Juozevičienės šeimai, vėliau – jos dukrai, Prezidento A. Stulginskio anūkei, profesoriaus A. Norvilo žmonai Jūratei Norvilienei.

Knygos, kaip ir žmonės, turi savo likimą ir gyvenimišką kelią. Šilutės F. Bajoraičio viešajai bibliotekai tenka garbė nuo šiol savo fonduose saugoti šį unikalius žmones menantį leidinį.

P. Naručio autografas paliktas ir jo autorinėje atsiminimų knygoje „Tautos sukilimas 1941“ (1994). Tikroji P. Naručio pavardė – Žukauskas. Jis – vienas iš 1941 m. Birželio sukilimo organizatorių, vėliau – aktyvus JAV lietuvių visuomenės veikėjas.

Dėmesį patraukė ir knygų siuntoje rastas Juozo Švaisto (tikr. Balčiūnas) romanas „Paskutinį kartą tave klausiu“ (1948). Leidinio autorius – glaudžiai susijęs su nepriklausomos Lietuvos karininku, kraštotyrininku, šviesios atminties šilutiškiu Petru Jakštu. Abu jie rokiškėnai, su Karo mokykla Kaune sietini karininkai (galbūt J. Švaistas net buvo P. Jakšto dėstytoju). 1935–1939 m. J. Švaistas buvo Kariuomenės štabo Spaudos ir švietimo skyriaus spaudos dalies, kurioje tarnavo ir P. Jakštas, viršininku, 1928–1934 m. – žurnalo „Karys“, kuriame savo straipsnius publikavo ir P. Jakštas, redaktorius. Nėra abejonių, jog jie vienas kitą pažinojo ir bendravo. J. Švaistas 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, o 1949–1978 m. gyveno JAV, tapo žymiu pusiau realistinio ir pusiau ekspresionistinio stiliaus išeivijos rašytoju.

Profesoriaus A. Norvilo F. Bajoraičio viešajai bibliotekai dovanotos knygos praturtins jos fondus, o ypač – Bibliotekininkystės ir kraštotyros skyriuje saugomą Autografuotų ir dedikuotų knygų rinkinį. Kviečiame lankytis ir mėgautis šiame straipsnyje paminėtomis bei kitomis išskirtinėmis autografuotomis, išliekamąją vertę turinčiomis knygomis. Jos – unikali ir reikšminga šalies kultūros paveldo dalis.

Virginija Veiverienė,
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos
vyr. bibliotekininkė