Sąmoningumo didinimo mėnuo gausus renginiais patyčių prevencijai
Kovas – sąmoningumo didinimo mėnuo ,,Be patyčių“. Visą kovo mėnesį „Vaikų linija“ kvietė švietimo ir ugdymo įstaigas savo bendruomenėms organizuoti ir vykdyti veiklas, skirtas patyčių prevencijai ir kitokio žeminančio elgesio stabdymui. Su patyčiomis turime dirbti visus metus, tačiau kovo mėnesį „Vaikų linija“ kviečia sutelkti vaikų ir suaugusiųjų dėmesį į patyčių problemos aktualizavimą ir jos sprendimo būdus.
Kovo 20 d. bei 30 d. Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko viktorina „Kiekvienas skirtingas, kiekvienas reikalingas“ bei interaktyvi diskusija, dalyvaujant Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviams. Žaidimo forma moksleiviai nagrinėjo, kas yra patyčios, kaip elgtis su jomis susidūrus, kur kreiptis, kaip svarbu pažinti savo emocijas ir stiprinti savo savivertę idant apginti savo poziciją. Ne ką mažiau svarbu būti socialiai atsakingiems bei pastabiems šalia esantiems. Jei negalime padėti patys, privalome ieškoti pagalbos, nes tylėjimas ir ignoravimas yra lygus pritarimui patyčioms, smurtui.
Kintų filialas prisidėdamas prie šios iniciatyvos kovo 17 dieną Kintų pagrindinės mokyklos 9–10 klasių jaunimui organizavo diskusiją „Esu tau draugas – būki juo ir tu“. Diskusiją vedė psichologijos, etikos, technologijų, žmogaus saugos vyresnysis mokytojas Laimondas Taroza. Atsakymo į šiuos klausimus ieškota visos diskusijos metu. Jaunimas susiskirstė į dvi komandas ir atliko įvairias užduotis – žaidė mini viktoriną, kitokį „Bingo“ ir t. t.
Kovo 22 dieną Gardamo filiale rinkosi Gardamo progimnazijos pradinukai. Juos atlydėjo mokytojos Virginija Lidžiuvienė ir Sonata Kurmienė. Kiekvienais metais bibliotekoje vyksta renginiai, kurių tikslas – užkirsti kelią patyčioms. Šį kartą bibliotekoje svečiavosi Žemaičių Naumiesčio mokyklos–darželio socialinė pedagogė Sonata Vilčiauskienė. Renginio pradžioje ji papasakojo apie patyčių rūšis. Kalbėta apie tai, kad mokiniai, kurie tyčiojasi, tam tikras savybes atsineša jau iš šeimos. Patyčių pasekmės labai skaudžios – įtampa ir stresas, o kur dar patyčių sukeliami konfliktai su bendraamžiais bei tėvais. Patyčios gali privesti iki nusikalstamumo, nenoro mokytis, net iki savižudybių. Svarbiausia yra netylėti. Pamačius ar pastebėjus, kad klasėje smurtaujama, reikia informuoti vyresniuosius. S. Vilčiauskienė renginio metu konkrečiais pavyzdžiais, žaidimo forma paaiškino pradinukams, kaip atskirti patyčias, kada dar juokiamasi ir linksma, o kada jau prasideda patyčios.
Kovo 23 dieną Juknaičių filialo bibliotekininkė Juknaičių vaikų dienos centro mokinius pakvietė į biblioteką. Popietės metu su vaikais kalbėta, kad patyčios – elgesys, kai vaikai žemina, skaudina vieni kitus. Vaikas, kuris tyčiojasi, dažniausiai supranta, kad savo veiksmais skaudina kitą ir daro tai sąmoningai. Šis elgesys yra pasikartojantis. Kartais patyčios gali atrodyti panašios į draugų pajuokavimus. Kai juokaujama, linksma būna abiem žmonėms, o tyčiojantis linksma būna tik vienam – kitas tuo metu jaučiasi labai įskaudintas ir liūdnas.
Patyčių situacijose paprastai dalyvauja visa vaikų grupė. Vieni vaikai pradeda patyčias, kiti jas palaiko ir prisideda prie jų, treti – tiesiog stebi. Stebintys patyčias yra labai svarbūs dalyviai, nes nuo kiekvieno vaiko, kuris mato patyčias, priklauso, ar patyčios tęsis toliau, ar bus sustabdytos. Kuo daugiau klasėje atsiras vaikų, nepritariančių patyčioms ir tai parodančių, tuo mažiau patyčių vyks.
Kalbant su vaikais apie patyčias, į pagalbą gali ateiti knygos, nes jų klausydami arba jas skaitydami vaikai išgyvens panašius dalykus ir ras gerų pavyzdžių. Gražų pavyzdį apie tai, kaip draugystė įveikia patyčias, apie tai kaip patyčių stebėtojai neliko abejingi, galima rasti Živilės Agurkytės ir Justino Ališausko knygelę „Pabėk nuo vištos!“. Linos Krukauskienės knygelėje „Pasakos apie tave ir mane“ galima rasti tekstų, padedančių augantiems vaikams ir jų tėveliams įveikti naujas patirtis ir išbandymus.
Plačiai atvertos širdelės vartant nuostabiai iliustruotą Jo Witek ir Christine Roussey knygą „Širdelėje mano“. Versdami širdies langelius ir skaitydami eilėraščio posmelius mokiniai turėjo atspėti, kaip šiuo metu širdelė jaučiasi. Geriau pažindami save jie suvokė, kad širdelėje gyvena džiaugsmo pliūpsniai ir krokodilo ašaros, keli šiurpuliukai ir net smagių dainelių posmeliai.
Akvilė Tamošiūnė
Informacijos skyriaus vyresn. bibliotekininkė
