Popietė „Šildantys prisilietimai“ Pašyšių bibliotekoje
Kasmet spalio 1-ąją minime Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną. Jau tradicine tapusi popietė savo ,,šildančiais prisilietimais“ „sugrąžina pagyvenusius bibliotekos lankytojus į praeitį ir prisiminimus. Kasmet tą dieną į biblioteką užsukę visi vaišinami arbata ir rudeniu kvepiančiu pyragu. Šią dieną visi susitinka tiesiog paplepėti prie arbatos puodelio. O kad būtų linksmiau šiemet į svečius pasikvietėme kaimynus. Juknaitiškių Stanislovo ir Reginos Meškauskų šeimos kūrybinis duetas bibliotekos lankytojams pristatė savo darbus. Nuo Kelmės kilęs, prieš 17 metų patraukęs link Mažosios Lietuvos, Stanislovas drožinėjimu susidomėjo dar vaikystėje. Savo pirmąją kaukę išdrožė būdamas 14 metų. Nuo to meto kaukių kolekciją tik didėja ir keliauja po visą Lietuvą. Savo medines kaukes pristatė ir LRT laidoje „Ryto suktinis“ su Zita Kelmickaite. Kiekviena kaukė pasakoja skirtingą ir savitą istoriją, o medžio savybės ir vaizduotė sukuria ypatingas personažų nuotaikas.
Parodoje ,,Visada graži“ bibliotekos lankytojai visą rugsėjo mėnesį turėjo galimybę pamatyti ryškiausias Užgavėnių personažų kaukes – Lašininį, Kanapinį, velnius, raganas, ubagus, giltinę. Meistras mėgsta išdrožti ir šių dienų aktualijas atliepiančius personažus – jie ypač patiko jauniesiems lankytojams. Stanislovas, išėjęs į užtarnautą poilsį, pradėjo drožinėti medinius rakandus gaspadinėms: įvairius medinius dubenis, medinius šaukštus, samčius, naujausi jo pagaminti darbai – geldos, geldeles, kuriuos pristatė ir renginio metu. 2019 m. Stanislovui suteiktas tautodailininko vardas.
Šalia maloniai gąsdinančių ir nejaukumą keliančių kaukių, šiluma dvelkiančios, išdėliotos Reginos Meškauskienė riešinės sužavėjo visas moteris. Mažosios Lietuvos dukra save vadinanti kūrėja nuo mažens puoselėjo mamos ir močiutės įskiepytą meilę savo kraštui. Bėgant metams augo ir susidomėjimas savo krašto praeitimi, atsirado didelis noras tyrinėti mažosios Lietuvos kultūrą, čia gyvenusių ir gyvenančių žmonių papročius, jų kalbą. Buvusi pedagogė Regina Meškauskienė 2001 m. įkūrė Šilutės kraštotyros draugiją, vertė šio krašto rašytojų, rašiusių vokiečių kalba, kūrybą į lietuvių kalbą.
Šiuo metu krašto tradicijas įpinanti į riešinių raštus renginio dalyviams pasakojo su kokiais sunkumas susiduria kurdama ir pasidalijo keletu riešinių mezgimo paslapčių. Pirmasis riešinių mezgimo mokytojas buvo tėtis Jonas Pečiulis, kurio nertus dirbinius saugo iki šių dienų. Didžiulis raštų ir spalvų derinys nugulė į parodą ,,Mažosios Lietuvos istorija kalba raštuose“.
Šiuolaikinės riešinės mezgamos iš plonų vilnonių, medvilninių siūlų, tai įvairių raštų, spalvų, karoliukų – savotiški meno kūriniai, dėvimi dėl grožio kaip aksesuaras, bibliotekos lankytojus džiugins visą spalio mėnesį. Jauki popietė pralėkė kaip viena akimirką gėrėme arbatą, ragavome viešnios Reginos obuolių sūrį ir dainavome senus romansus, išmoktus vaikystėje, prieš 70 metų…
Atrodo neseniai, bet metų laiko ,,šmotas“ prabėgęs, jis įrašo į gyvenimo knygą daug patirčių, suteikia išminties ir sudaro galimybes ja dalintis. Tai – pats didžiausias ir neįkainojamas turtas. Mums reikia tiesiog kantriai išmokti tą turtą perimti.