Vydūno fenomenas visą laiką buvo ir tebėra, kaip tas sfinksas – slėpiningas, ir žiūrima į jį nevienareikšmiškai. Vieni pagarbiai žvelgia į jį kaip gilios išminties šaltinį, kiti jo akivaizdoje jaučiasi sutrikę, nes nežino, kaip jį vertinti, dar kiti piktinasi, kam jis drįso praverti platesnius minties horizontus nustatytoms tikėjimo tiesoms patikrinti – pagrįsti ar jų aiškinimus savaip pakoreguoti, o labai daug kam nei šilta, nei šalta, kad Vydūnas buvo ir kad yra. O jei tas fenomenas vis dėlto yra ir tuo buvimu vienaip ar kitaip mus veikia, svarbu jį pažinti ir išsiaiškinti, kokį poveikį jis mums daro ir kur slypi jo veikimo galia.
Ištrauka iš monografijos „Vydūnas“ įvado
Facebook komentarai
