L.J.Jankus – dailininkas, tapytojas, gimė 1946 m. birželio 29 d.
1969 m. baigė Lietuvos valstybinį dailės institutą (mokytojai – J. Švažas, A. Petrulis).
1978 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu. Nuo 1970 m. aktyviai dalyvavo respublikinėse ir tarptautinėse parodose bei simpoziumuose, Lietuvoje yra surengęs devynias personalines parodas.
1979 –1999 m. dėstė Vilniaus universitete, Vilniaus Gedimino technikos universitete, o persikėlęs gyventi į gimtąjį Baltijos pajūrį, pedagoginį darbą tęsė ir vadovavo Dailės katedrai Klaipėdos universitete. Humanitarinių mokslų daktaras, profesorius.
Menininkas yra nutapęs daugiau kaip 1000 paveikslų. Jo kūrinių yra įsigiję Lietuvos ir Rusijos muziejai, meno mylėtojai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš JAV, Izraelio, Vokietijos, Danijos, Rusijos, Islandijos, Prancūzijos, Norvegijos ir kitų pasaulio šalių.
L.J.Jankus priklausė Lietuvos dailininkų ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungoms, buvo Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos skyriaus pirmininkas.
Gimęs Priekulėje, L.J.Jankus mokyklą pradėjo lankyti Saugose, nes ten visa šeima persikėlė, kai jo tėvas buvo paskirtas Vaikų namų ir tuometinės septynmetės mokyklos direktoriumi. Po kelerių metų visa šeima persikraustė į Švėkšną – tėvai dirbo vaikų namuose Vilkėno kaime, vėliau – į Pjaulus, šalia Priekulės.
L.J.Jankus baigė Priekulės Ievos Simonaitytės vidurinę mokyklą, 1964 m. įstojo į tuometinį Dailės institutą.
Profesorius buvo dažnas svečias Šilutėje ir Rusnėje – čia rengė parodas, susitikimus su šilutškiais, dalyvavo kūrybinėse stovyklose. Tapytojas dalyvavo rusniškio ichtiologo dr. Arvydo Švagždžio surengtame tarptautiniame dailininkų plenere Rusnėje – perteikė savo patirtį jauniems kolegoms iš įvairių šalių ir tvirtino, jog Rusnė jam, kaip ir visa Pamario gamta, – neišsemiamas kūrybos šaltinis.
