LR meno kūrėjo, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos nario GEDIMINO BYTAUTO grafikos darbų paroda „Meta – postmodernizmas / šiuolaikinė grafika PLIUS“
Gediminas Bytautas gimė 1988 m. liepos 14 d. Klaipėdoje. Jis yra ne tik dailininkas (tapytojas, grafikas), bet ir poetas, muzikantas, filosofas. Universalus meta-postmodernistas. Poezijos knygų „Mano paties evangelija“ (2007), „Už stiklo sienų“ (2011) bei poezijos knygos-paveikslų albumo „Melancholijos“ (2021) autorius. Išleido muzikos albumus „Nonexistence of Existence“ (2013) Rusijoje ir „World will disappear“ (2021) Amerikoje, singlus „Midnight dance“ ( 2020), „Kai nutyla gamta“ (2021), „Šlamėkit, ąžuolai“ (2021) ir kartu su žmona Odile – „Black Cat“ (2021) bei „Meilė tyra” (2022) Amerikoje. Reguliariai kuria elektroninę muziką. Surengė 34 personalines, grupines ir duetines parodas. Vienintelis Lietuvoje dirbantis išskirtine grafikos technika – specialiais žymekliais ant drobės. Asociacijos LATGA ir Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narys. Daugiametis poezijos renginių iniciatorius ir dalyvis. Kūryba nuolat spausdinama periodinėje spaudoje, almanachuose. 2021 m. LR Kultūros ministerija suteikė G. Bytautui Lietuvos Respublikos meno kūrėjo statusą. Jo tapybos ir grafikos darbų galima rasti įvairiuose Lietuvos muziejuose ir bibliotekose.
„Meta-postmodernizmas / šiuolaikinė grafika PLIUS“
G. Bytautas 2010 m. sukūrė naują stilių, naują kūrybos metodą, kurį meno kritikai įvardino meta-postmodernizmu, kaip naują saviraiškos stilių. Meta-postmodernizmas – sąvoka, atspindinti XX amžiaus postmodernizmo naują kryptį, iš kurios, gimsta META–POSTMODERNIZMAS. T. y. – personalizuota abstrakcija, kuriai – manierą ir gyvybę suteikia kūrėjo asmenybė. Kūrėjo perteiktas vaizdinys suteikia interpretacijos lauką žiūrovui, sukuriantį tam tikrą ryšį tarp vaizdo ir jį priimančio asmens.
Meta-postmodernizmas yra transliacija į žiūrovo intelektą, nes kiekvienas gali interpretuoti savaip, išryškinant atskiras kūrinio detales, vėliau jas suvedant į visumą. Abstrakcionizmo ir postmodernizmo sąvoka išsiplečia, įgyja sparnus. Sukūrus grįžtamąjį ryšį tarp autoriaus ir žiūrovo menas įgyja atspindžio efektą.
