TAUTODAILININKĖS VIOLETOS ASTRAUSKIENĖS KERAMIKOS DARBŲ PARODA „SPARNUOTIEJI“
Paukščiai ir angelai yra savotiški tarpininkai tarp žemės ir dangaus. Abu turi mistikos ir duoda daug
laisvės kūrybinei fantazijai. Paukščiai ir angelai turi ypatingą ryšį, nes abu simbolizuoja dvasinio augimo grožį.
Angelas ir paukštis – neišsemiama tema. Meno kalbai nėra jokių sienų ar karantinų, nereikia ir
paaiškinimų – kalba forma, spalva, trumpesni ar ilgesni, o kartais tiesiog trapūs paukščio ar angelo sparneliai…
Ne paslaptis, kad paukštis pasaulio tautų dainose, pasakose, piešiniuose lydi žmogaus gyvenimą čiulbėdamas, augindamas vaikus, saugodamas vaismedžius nuo kenkėjų, o angelas – gėrio, nuoširdumo, paslapties, tikėjimo, meilės įvaizdis. Sparnų metafora puikiai žinoma ir lietuvių poezijoje:
Nors nieko nėra tiesaus
ir nieko nėra be skausmo,
bet mintį kaip sparnus
mėginame ištiest.
(Justinas Marcinkevičius)
Angelas tarsi gyvena mumyse ir su mumis, globodamas mūsų sielas, pažadindamas ilgesį laukimo vienatvėje. Tegul šioje ekspozicijų salėje kūrybos paslaptimi alsuos mano angelai ir paukščiai, suskridę iš Švėkšnos. Norėčiau, kad lankytojas, apžiūrėdamas šią kuklią mano keramikos darbų parodą, turėtų galimybę pajusti tylų pokalbį su angelais ir paukščiais.
Jeigu man pavyko sukurti paukštelį tokį, kad žiūrovas išgirdo jį užgiedantį ir plazdantį sparneliais, tai stebuklas širdyje Jūsų angeliškai sielai, ženklas Jūsų dvasiai, kad mokate su šypsena pasidžiaugti gražia diena. Linkėdama sau ir kiekvienam tapti baltasparniu angelu, kylančiu svajonės skrydžiui…
Violeta Astrauskienė (Švėkšna)
