Rugsėjo 22 dieną atnaujintoje Lietuvos audiosensorinėje bibliotekoje įvyko konferencija „Įtraukties istorijos. Konferencija+“. Renginyje savo mintimis, įžvalgomis, patirtimis dalijosi bibliotekininkai, kitų kultūros, švietimo, socialinės, sveikatos sričių profesionalai. Dalinamės sukurtais trumpais vaizdo įrašais iš konferencijos.
________________________________________________________________________________
Manai, biblioteka – ne tau, nes dėl negalios, sveikatos sutrikimų ar dėl to, kad lietuvių kalba nėra gimtoji, tau nedrąsu praverti bibliotekos duris?
Tai žinok – Lietuvos bibliotekos laukia visų! Bibliotekų duris puošia išskirtinis ženklas – spalvota dėlionė „Biblioteka visiems“. Skirtingos elementų spalvos ir jų susijungimas rodo gebėjimą priimti vieniems kitus, nepaisant mūsų skirtumų ir įvairumo, bei simbolizuoja bibliotekų ketinimą didinti savo paslaugų prieinamumą.
Dar 2021 metais pasirašę Bibliotekų prieinamumo manifestą, bibliotekininkai sparčiai mokosi prisitaikyti prie pačių įvairiausių lankytojų. „Man visi bibliotekininkai – kaip šeima“, – sako Antanas. Sužinok, kaip sekasi bibliotekoms.
[su_youtube url=”https://www.youtube.com/watch?v=9eexVzc_aUc” width=”980″]
________________________________________________________________________________
„Mergaitė priėjo prie manęs, prisistatė, kad ji vardu Aleksandra, paklausė, kuo aš vardu. Ir stipriai stipriai mane apsikabino“, – istorija apie tikrą draugystę, prasidėjusią nuo mėlyno blakstienų tušo.
„Prieš pat renginį jis bibliotekininkės klausė: o ar aš neužsikrėsiu nuo jų? Ar man tikrai nieko nenutiks?“, – tai jau kita istorija – apie šuniuką Čipą, jo paauglį šeimininką ir vaikus, turinčius negalią.
Išgirsk abi istorijas:
[su_youtube url=”https://www.youtube.com/watch?v=o5diVMScbkU” width=”980″]
________________________________________________________________________________
„Vytukas šoka, čiumpa striukę, bėga pro duris…“, – kasdien besilankančio skaitytojo pabėgimas iš bibliotekos, pasibaigęs labai ir labai netikėtai.
„Aš atėjau į pirmąjį pasimatymą… Šokau per griovį, rankoj laikiau puokštę gėlių, ir pamačiau ją…“, – istorija apie atsiminimus, kurie grįžta, ir apie mėlyną vosilkų suknelę.
Kaip gera būti bibliotekininku. Kaip gera būti skaitytojų prisiminimų dalimi.
Išgirsk abi istorijas:
[su_youtube url=”https://www.youtube.com/watch?v=yQej6JtcXOA” width=”980″]
