DESA, OLIVIJA IR SAMER
Šunys, gaivinantys miškus
Šis pasaulis priklauso mums visiems, todėl kiekvienas privalome juo rūpintis.
Geresnio pavyzdžio už seseris Fransiską ir Konstansą Tores (tai žmonės) bei sesutes Oliviją, Samer ir jų mamą Desą (tai šunys) turbūt nė nesugalvosi. Visos jos plačiai išgarsėjo socialiniuose tinkluose savo išskirtine ir šaunia iniciatyva.
2017 metais Čilės miškus nusiaubė žiaurūs gaisrai – vaizdas po šios stichinės nelaimės išties buvo liūdnas – prarasta daugiau kaip 450 000 hektarų miško ploto (gali pamėginti paversti šį skaičių į kvadratinius metrus – rezultatas gerokai priblokš). Aplinkui, kur tik akys matė, viską dengė pelenai, ir Franciską be galo sukrėtė pasivaikščiojimas po šią dykvietę, kur ji neaptiko nė vienos gyvos dvasios. „Visur tvyrojo spengianti tyla“, – pasakojo ji vėliau.
Fransiska vadovavo virtualiai gyvūnų ir ekologijos puoselėtojų bendruomenei „Pewos“. Ji po šio įvykio nusprendė, kad būtina daryti viską, kad miškas vėl sužaliuotų. Tai buvo milžiniška, pastangų reikalaujanti užduotis, kuriai prireikė ir valios, ir vaizduotės. Visa laimė, Fransiskai netrūko nei vieno, nei kito. Jai į pagalbą atėjo sesuo Konstansa ir kalytė Desa su dviem savo jauniklėmis – Olivija ir Samer.
Šios trys neprilygstamos padėjėjos nenuilsdamos apėjo kone visą miško plotą. Fransiska pritaisė kalytėms specialius dėklus, iš kurių lakstydamos po mišką ir žaisdamos jos barstydavo Konstansos kruopščiai atrinktas sėklas. Vidutiniškai per kiekvieną jų išvyką būdavo apsėjama trisdešimt ar keturiasdešimt kilometrų. Be to, kalytės buvo išmokytos nepuldinėti laukinių gyvūnų, tik juos sutikus įspėjamai suloti – šitaip Fransiska sužinojo apie naują miškan grįžusią gyvybę.
Nors iš pradžių daug kas tvirtino, kad seserų sumanymas neduos jokios naudos, tačiau jau atsigavo per penkiolika miškų. Pirmiausia, žinoma, augmenija, o tada pamažėle ir vabzdžiai, ir smulkūs žinduoliai…
O Desa, Samer ir Olivija turi šauniausią užsiėmimą pasaulyje – gelbėti mūsų planetą žaidžiant.
