Labutytė-Vanagienė Eva (Ieva) Erika

Dailininkė grafikė, pedagogė, Mažosios Lietuvos kultūros puoselėtoja.

Gimė 1938 m. balandžio 15 d. Begėdžių k., Šilutės r.

Mirė 2003 m. rugsėjo 18 d. Vilniuje.

1946–1953 m. mokėsi Plikių mokykloje (Klaipėdos r.). 1957 m. baigė Klaipėdos pedagoginę mokyklą. Dirbo Kurmių mokykloje (Klaipėdos r.), Saugų vaikų namuose (Šilutės r.).

1967 m. baigė grafikos studijas Lietuvos valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). 1967–1976 m. mokytojavo Vilniaus pedagoginėje mokykloje. Nuo 1968 m. dalyvavo dailės parodose. 1974 m. įstojo į Lietuvos dailininkų sąjungą. Drauge su kitais dailininkais atstovavo Lietuvos dailei ne tik mūsų šalyje, bet ir užsienyje (Anglijoje, Estijoje, buvusioje Čekoslovakijoje, Danijoje, Italijoje, JAV, Latvijoje, Lenkijoje, Norvegijoje, Vokietijoje).

Dailininkės kūrybos sritys – grafika, akvarelė ir knygų iliustravimas. Pagrindinė darbų tema – Mažoji Lietuva ir jos dramatiškas likimas, šio krašto šviesuoliai, architektūriniai paminklai bei pajūrio gamta. Mažosios Lietuvos istorija atsispindi estampų cikluose: „Mažosios Lietuvos veikėjai“ (1971-1979), „Klaipėdos krašto miestai“ (1971-1979), „Evangelikų liuteronų bažnyčios“ (1995), „Imkiet mane ir skaitykit…“ (1998) ir kt. Svarbią vietą E. Labutytės kūryboje užėmė ir baltų kultūros ženklai bei dvasinė kelionė prūsų kultūros pėdsakais. Šiomis temomis sukūrė grafikos ciklus: „Baltų simboliai“ (2000), „Lietuvininkų giesmės“ (2002), „Prūsų atminimui“ (1988), „Runų raštas“ (1998) ir kt. Reikšmingą dailininkės kūrybos dalį sudaro mažosios grafikos kūriniai – ekslibrisai, skirti nusipelniusiems Mažosios Lietuvos žmonėms, ir ženklai-emblemos Vydūno, Ramuvos, Prūsų draugijoms, lietuvininkų bendrijai „Mažoji Lietuva“, Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčiai. Pastelinių spalvų akvarelėse užfiksuoti pajūrio ir Klaipėdos krašto vaizdai.

E. Labutytė – ne tik dailininkė, bet ir kultūros ir visuomenės veikėja. Ji bendravo su šio krašto inteligentais ir baltų istorijos tyrinėtojais: baltistu Vytautu Mažiuliu, knygotyrininku Domu Kaunu, kraštotyrininku ir fotografu Bernardu Aleknavičiumi, archeologu Valdu Šimėnu bei kitais. Ypač reikšminga artima bičiulystė su rašytoja Birute Baltrušaityte. Dailininkę su minėtomis asmenybėmis siejo ir kūrybiniai saitai. E. Labutytė iliustravo Birutės Baltrušaitytės, Domo Kauno ir kitų autorių – Kazio Bradūno ir Editos Barauskienės, Petro Jakšto knygas, apipavidalino daugelį leidinių. Rašytojai Ievai Simonaitytei atminti sukūrė 3 spalvotus linoraižinius.

E. Labutytė žinoma ir kaip viena iš Martyno Jankaus memorialinio muziejaus Bitėnuose (1981) ir lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ (1989) įkūrėjų, Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios atkūrimo signatarė (1988), laikraščio „Liuteronų balsas“ redakcinės kolegijos narė (1989–1995), Vydūno draugijos garbės narė. Ji – tarptautinių ekslibrisų parodų-konkursų organizatorė, tarptautinių projektų parodų „Krikštai mene“, „Kurėnų vėtrungės“ koordinatorė.

E. Labutytė buvo šių premijų laureatė: „Sidabrinės nendrės“ (Šilutė, 1994), tarptautinės prūsų ir prūsų bičiulių draugijos „Tolkemita“ (Vokietija, 1998), rašytojos Ievos Simonaitytės (Agluonėnai, Klaipėdos r., 2000), dr. Genovaitės Kazokienės meno fondo drauge su jį globojančiu Australijos fondu (Vilnius, 2001).

Įamžinant dailininkės atminimą, jos vardu pavadinta Plikių pagrindinė mokykla, ant kurios sienos 2008 m. atidengta memorialinė lenta. E. Labutytės vardas suteiktas ir gatvėms, esančioms Vilniuje, Plikiuose ir Žiobriuose (Klaipėdos r.).

Literatūra:

1. BAČILIŪNAITĖ-OSTERMAIER, Janina. Mokyklai – dailininkės vardas. Klaipėda, 2009,     rugsėjo 8, p. 6.

2. Eva Labutytė: lietuvninkų ir prūsų žemėj [parodos katalogas] / sudarytoja Eva Labutytė. Vilnius: Lietuvos dailininkų sąjunga, 1999.

3. SKOLEVIČIENĖ, Jovita. Eva Labutytė ir jos žemė. Klaipėda, 2000, sausio 28, p. 10.

4. TUMĖNIENĖ, Nijolė. Labutytė Eva Erika. Iš Mažosios Lietuvos enciklopedija. T. 2 / Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, p. 442-445.