Sausio 13-oji paminėta kartu su kraštiečiu, laisvės kovų dalyviu Eugenijumi Rimvydu Stanciku
2011 sausio 15 d., Dalia PUPŠYTĖ
Sausio 13 dieną Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje rinkosi šilutiškiai ypatingai svarbiai istorijos pamokai. Degė žvakutės, skirtos pagerbti tūkstančiams sužeistųjų ir keturiolikai žuvusiųjų, kovojusių prieš tankus vieninteliu ginklu – laisvės troškimu ir tikėjimu.
Prieš 20 metų, sausio 13-ąją, tauta vieningai stojo prie parlamento rūmų ginti to, kas tuo metu buvo vadinama Lietuvos širdimi, kur ligi šiol tvyro dvasinės vienybės aura. Anot apsilankiusiųjų aikštėje Rusijos bei kitų postsovietinių šalių svečių, šioje vietoje jaučiamas „laisvės kvapas“. Televizijos bokšto puolimas daugeliui kėlė siaubą ir atrodė represijų bangos pradžia. Tačiau nepraėjus nė aštuoniems mėnesiams žlugo perversmas Maskvoje, subyrėjo Sovietų Sąjunga, baigėsi penkiasdešimt metų trukusi okupacija, viena valstybė po kitos suskubo pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Tokia laisvės, pasiektos prieš 20 metų, kaina. Tauta tuo metu buvo vieninga.
Reikia pripažinti, kad 1991 m. sausio įvykiai, kaip ir visas Atgimimo laikotarpis, buvo ypatingi ir nepakartojami, vieni šviesiausių Lietuvos istorijoje, kai buvo galima didžiuotis esant lietuviu. Šie įvykiai reikšmingi ne tik Lietuvai, bet ir visai Sovietų imperijai. Sunku patikėti, kad sovietinė ideologija žlugo ir liko tik apgailėtinu skyriumi pasaulio istorijoje.
Prisimenant 1991m. sausios 13-osios įvykius, savo atsiminimais dalinosi bibliotekos svečias, buvęs šilutiškis, 1951-1952 m. Laisvės kovų dalyvis Eugenijus Rimvydas Stancikas. Jis sugrąžino prie daug tolimesnių, prieš šešiasdešimt metų vykusių Lietuvos nepriklausomybės kelio įvykių, pristatė Šilutės jaunimo organizaciją, apie kurią rašoma 2010 m. išleistoje Eugenijaus Rimvydo Stanciko dokumentinėje prisiminimų apysakoje „Operacija išsigimėliai, arba moksleiviai MGB pinklėse“.
Eugenijus Rimvydas Stancikas kartu su savo šeima 1946 m. iš Kėdainių atvyko į Šilutę, kur pradėjo lankyti šeštą klasę ir, besimokydamas Šilutės 1-ojoje vidurinėje mokykloje, įsijungė į pogrindinę antisovietinę organizaciją, Laisvojo Lietuvos jaunimo tautinio susivienijimo narių gretas.
To meto Šilutė, atvykusio iš kaimo jauno vaikino akimis atrodė labai jaukus miestelis: žavėjo vokiško stiliaus raudonų plytų architektūra, imponavo gatvių dujiniai žibintai, dailūs, tvarkingai prižiūrimi namų sodai. Deja, jaukus miestas keitėsi. Jau 1949 m. prasidėjo aktyvi „komsorgų“, atvykusių iš Rusijos, neblogai apmokytų lietuvių kalbos pagrindų, veikla. Jų tikslas buvo skleisti komjaunimo idėjas, įteigti lietuviams savo ideologiją.
Jaunimo, studentų, moksleivių pasipriešinimas buvo didelis. Tuo metu visoje Lietuvoje veikė daugiau nei septyniasdešimt jaunimo organizacijų, subūrusių per keturis tūkstančius narių. Jauni, patriotiškai nusiteikę moksleiviai priešinosi, maištavo net ir tokiais būdais, kaip atsisakydami nešti sovietinę vėliavą. NKVD-istai akylai juos stebėjo ir sekė, kadangi tai buvo jaunimas, pasiryžęs bet kokiems iššūkiams kovojant už laisvę. Eugenijus Rimvydas Stancikas, buvęs Šilutės 1-osios vidurinės mokyklos moksleivis, buvo vienas iš šešių jaunuolių (Gediminas Antanas Bračiulis, broliai Klemensas ir Gintaras Maskoliai, Vladas Pupšys, Antanas Šlėrius), Šilutės pogrindinės antisovietinės organizacijos narių. Remdamasis savo prisiminimais ir KGB archyvo dokumentais savo knygoje aprašė, kaip jaunuolių suburta organizacija, veikusi 1951-1952 m., nesusitaikė ir ieškojo būdų, kaip priešintis prieš sovietinę ideologiją kovojant už Lietuvos nepriklausomybę.
Eugenijaus Rimvydo Stanciko knygoje, remiantis KGB archyvine dokumentine medžiaga, detaliai aprašoma Šilutės jaunimo rezistentų organizacijos veikla ir jos likimas. Visi iš jų, po ilgų ir žiaurių tardymų, už antisovietinę veiklą buvo ištremti dešimčiai metų į skirtingas Sibiro platumas. Deja, ne visi sugrįžo, o iš grįžusiųjų šešių nepriklausomybės gynėjų likę tik du to meto liudininkai.
Susitikime dalyvavo Šilutės pirmosios gimnazijos istorikas, Šilutės kraštotyros draugijos narys, mokytojas Algirdas Červinskas. Jis priminė, kad ši moksleiviška kova įamžinta Šilutės pirmosios gimnazijos muziejaus ekspozicijoje, tad šie žmonės, kovoję už laisvę, niekada nebus užmiršti.