Įspūdžiai iš konferencijos „Crimea 2011”

2011 m. birželio 22 d., Virginija Mažeikaitė

Šiais metais pirmą kartą man nusišypsojo laimė dalyvauti tarptautinėje konferencijoje, kuri vyko Sudake, Krymo Respublika (Ukraina) birželio 4-12 dienomis.

Krymo konferencija – tai pasaulinis profesionalus forumas, į kurį atvyksta bibliotekų, muziejų, archyvų specialistai ir vadovai, leidėjai, knygų prekybos organizacijos, informacinių centrų darbuotojai, atstovai iš mokslo ir kultūros institucijų, verslininkai, teisininkai, informacinių technologijų kompanijos ir kt. Šį forumą globoja Tarptautinė bibliotekinių asociacijų ir institucijų federacija (IFLA). Pirmasis Krymo forumas įvyko 1994 m. Eupatorijoje (Ukraina), o nuo 1997 m. kasmet vyksta Sudake. Šiais metais, tai jau 18-oji konferencija, kuri pritraukia specialistus iš viso pasaulio, šiemet atvyko per 1 300 dalyvių iš 34 šalių. Šių metų konferencijos tema: „Bibliotekos naujame informacijos amžiaus dešimtmetyje: tobulinant technologijas ir skatinant bendradarbiavimą”, todėl nemažai renginių buvo skirta diskusijai, pamąstymams apie bibliotekos vaidmenį informaciniame amžiuje.

Konferenciją „Crimea 2011″ sudarė net 15 sekcijų, specialūs renginiai, seminarai, apskritojo stalo diskusijos, konkursai, parodos ir kt. Visi šie renginiai vykdavo tuo pačiu metu, tad reikėjo atsirinkti, tai kas labiau domino ir stengtis visur suspėti – bėgioti iš vienos sekcijos į kitą. Žinoma, konferencijoje svarbiausia ne vien tik kolegų skaitomi pranešimai, daugelį jų galima rasti internete, organizatoriaus tinklalapyje (http://www.gpntb.ru/win/inter-events/crimea2011/disk/index.html), kiek bendravimas, dalinimasis patirtimi, žiniomis, išgirstomis naujienomis ar tiesiog įspūdžiais. Visos konferencijos metu stengiausi išgirsti įdomių pranešimų, mane dominančiomis temomis – socialiniai tinklai, blogai ir jų naudojimas ir vaidmuo bibliotekoje, naujų technologijų įdiegimas, iš arčiau pažvelgti, ką kitos bibliotekos yra nuveikusios automatizavimo srityje.

Konferencijos pirmininkas J. Šraigergas po oficialaus konferencijos atidarymo skaitė kasmetinį savo pranešimą „Elektroninė informacija, bibliotekos ir visuomenė: Ko mums tikėtis iš naujojo informacinio amžiaus dešimtmečio?”. Dauguma, kurie čia lankosi nebe pirmą kartą tikėjosi pirmininką išvysti su Oksfordo universiteto mantija, tačiau J. Šraibergas pasirodė su džinsais ir iPad rankose, tuo tik dar kartą patvirtindamas, kad turime žengti į šį informacinių technologijų amžių. Pats pranešimas buvo įdomus, turiningas ir aktualus, o tam kad žiūrovams būtų nenuobodu ir jie neužmigtų pranešimas buvo papildytas įdomiais video vaizdeliais ir klasikų citatomis.

Vienas iš pranešimo akcentų buvo tai, kad šiandien jau atsiranda terminas „mobilios bibliotekos” (mobile libraries), bet čia kalba ne apie autobusus, kurie važiuoja į atokesnius miestus, miestelius su knygomis ir kompiuteriais jose. Mobiliosios bibliotekos čia yra suprantamos kaip asmeninė biblioteka mobiliajame telefone. Tai naujas fenomenas, kuomet vartotojas bet kuriuo metu gali susisiekti su biblioteka arba netgi gauti priėjimą prie bibliotekos informacinių resursų internete ir pan. Kaip teigė pranešimo autorius, tokių bibliotekų egzistavimas nėra nubloškiamas į tolimą ateitį, tačiau ką daryti bibliotekoms? Juk iškyla įvairūs klausimai susiję su elektroninių katalogų prieinamumu, autorių teisėmis ir kt. Bet nereikia bėgti nuo tokios realybės, kokia ji yra ir kokia bus po dešimtmečio. Jau greitai Rusijoje pasirodys išversta knyga „Mobiliosios bibliotekos” į rusų kalbą, kurią 2009 m. išleido Facet Publishing.

Taip pat buvo paliestos tokios temos kaip: internetas, kaip pagrindinė viešųjų ryšių infrastruktūra vietiniu ir pasauliniu lygmeniu, skaitmeninimas bibliotekose bei elektroninės bibliotekos ir knygos bei autorinės teisės.

Labai įdomi sekcija buvo apie bibliotekų automatizaciją, ypač Timo Goverdovskio, iš Berlino (Vokietija, |a|S|tec| kompanija) pranešimas apie RFID technologiją bibliotekoms ir automatizuotos-bibliotekininės sistemos integracijos problemas. Buvo akcentuojama daugiau techninė automatizacijos pusė, kaip veikia jų sukurta sistema, kokius įrenginius įdiegia bibliotekoms, kaip visa tai veikia ir ką galima būtų tobulinti. Visų pirma, vaizdžiai pamačiau schemą, kaip veikia savitarnos sistema, kad yra daugiau galimybių naudoti TBA, duomenis apie knygos būklę įdiegti į bet kokį katalogą, vartotojo leidimas, pavyzdžiui, prisijungti prie elektroninių dokumentų. Taip pat ši sistema suteikia galimybę inventorizuoti dokumentus elektroniniu būdu.

Visi jaunieji bibliotekos specialistai turėjo progą susitikti vienoje iš verslo centro konferencijų salių ir pabendrauti, pasidalinti savo mintimis, idėjomis apie darbą bibliotekoje, kaip jauną specialistą priima vyresni, daug metų dirbantys bibliotekoje darbuotojai, kaip jaučiasi pats jaunasis specialistas naujoje vietoje ir pan. Apvaliojo stalo tema: „Jaunieji bibliotekos specialistai: Nauja karta naujas požiūris?”. Šio diskusinio stalo organizatorius: Centrinė universali mokslinė N.A. Nekrasovo biblioteka, Maskva (Rusija).

Buvo aptarti tokie klausimai kaip personalo politika bibliotekoje, problemos ir sprendimų paieška priimant jauną specialistą į darbą, koks yra jaunojo bibliotekininko portretas, kokią biblioteką mato pats jaunasis bibliotekininkas. Taip pat savo veiklą pristatė „Jaunųjų bibliotekininkų sąjunga” (Maskva, Rusija): rezultatus, kokius pasiekė vykdydami įvairią veiklą – renginių organizavimas, knygų pristatymas, naktys bibliotekose ir kitos veiklos, prie kurių jie prisijungė. Taip pat kalbėta apie bibliotekos reklamą mažiausiomis sąnaudomis (biblioteka socialiniuose tinkluose, darbas su bibliotekos svetaine, Facebook, blogai). Jaunieji bibliotekininkai iš Nekrasovo bibliotekos pristatė savo projektus apie šiuolaikinę biblioteką, kokia ji galėtų būti jų akimis – atvira, šiuolaikiška, kviečianti kiekvieną vartotoją nepraeiti pro šalį.

Tačiau įdomiausia ir judriausia jaunųjų bibliotekininkų apskrito stalo dalis buvo pirmą kartą šioje konferencijoje N.A. Nekrasovo bibliotekos organizuotas treiningas: „Projektinės veiklos akademija”. Šie mokymai praėjo labai spalvingai, visi susipažinom, bendravome laisvai, daug juokiamės, išmokome nupiešti savo kūrybingumą, atskleisti savo emocijas bei visa tai pritaikyti savo profesinėje sferoje. Pradžioje psichologė G.M. Čerednik supažindino mus su teorine dalimi, o vėliau susiskirstę į grupes išmokome, kaip per 10 min. galima sukurti visiškai kitokią biblioteką, pasitelkiant savo kūrybiškumą. Šie žaidimai parodė, kad jaunas specialistas bibliotekoje gali įpūsti naujų spalvų, idėjų, pasiūlyti netikėčiausių projektų, svarbu, kad jis pats norėtų dalyvauti bibliotekos kūrimo procese.

Viena iš įdomesnių kultūrinių programų, kuriose teko lankytis, tai buvo intelektualinė-debatinė diskusija „Prie Barjero” pagal populiarų TV šou Rusijoje. Dvikovos tema: „Ar bibliotekos turi ateitį informaciniame amžiuje?”. Dvikovos dalyviai žinomi Rusijos veikėjai bibliotekininkystės ir informacijos mokslų srityje, tai E. Geneva ir V. Stapanov. E. Geneva pasisakė, kad bibliotekos turi ateitį ir ji yra perspektyvi, bet bibliotekos turi keisti savo darbo formą ir pradėti reikšmingai dirbti (su prasme) ir netgi pasiūlė bibliotekas pervadinti į „смыслотеку” (smysloteku, prasmių biblioteką). V. Stepanov pasisakė už tai, kad internetas pavergs visus mus ir jeigu liks bent viena biblioteka (pvz. Google), kuri pateiks skaitmeninį turinį, visos kitos gali būti nebereikalingos. Kiekvienas dalyvis pasisakė už savo poziciją, taip pat pateikė klausimus priešinininkui. Už dvikovos dalyvius balsavo žiuri bei žiūrovai. Labai nedidele persvara laimėjo V. Stepanov, kas sukėlė nemažą šurmulį salėje, taip pat dvikova pasėjo minčių, kad dar daug galima nuveikti bibliotekininkystės mokslo srityje. Taip pat toks formatas yra įdomus ir produktyvus nagrinėti svarbias temas, diskutuoti ir bandyti atrasti kiekvienai bibliotekai tinkamus sprendimus.

Paskutinę dieną tarptautinėje konferencijoje „Crimea 2011″ vyko diskusija „Bibliotekų ir bibliotekininkų blogai: dabartinė būklė ir perspektyvos”, kuri man buvo aktuali ir įdomi, kadangi pati neseniai pradėjau rašyti bibliotekinį blogą ir man buvo svarbu sužinoti kolegų patirtį ne tik kaip vesti/rašyti blogą, tačiau kaip jį reklamuoti ir pan. Diskusijoje buvo aptarti tokie klausimai, kaip: Ką laikom bibliotekos blogu? Ar galime laikyti blogą bibliotekiniu, jei jame publikuojama nuomonė tik vieno bibliotekininko su aktyvia pozicija? Bibliotekos blogo „veidas”– kieno jis? Ar apskritai reikalingas blogas bibliotekai? Kiek blogų gali turėti ir vesti/rašyti viena biblioteka ir kodėl? Kam labiau yra reikalingi bibliotekiniai blogai: vartotojams (skaitytojams) ar bibliotekininkams? Išvada, kokią priėjau ir aš pati, tai, kad visų pirma bibliotekinio blogo skaitytojas turi būti kolega, o vėliau reikia dėti nemažai pastangų jį populiarinti ir skaitytojų tarpe. Taip pat vienas iš dalyvių teigė, jog blogas, tai tiesiog supaprastinta svetainės versija, jo nuomone, geriau naudotis socialiniais tinklais, nes vartotojas jau ten yra, nereikia jo kviesti ateiti, pvz. į blogą. Nes blogas yra labiau uždaras dalykas, jis gyvuos, jeigu bus auditorija, kuri bent minimaliai reikš savo emocijas po informacija, kuri pateikta bloge. Su šia nuomone sunku nesutinkti, nes blogui visgi reikalingas skaitytojas, kad ir tas pats kolega, kuris dirba kartu. Blogeriui svarbu gauti, kad ir šypsenėlę į jo parašytą tekstą, taip jis žinos, kad kažką informavo, padėjo sužinoti ir pan.

Daugelis konferencijos sekcijų buvo filmuojami, ne išimtis ir ši. Taigi, nuoroda, kur galima pasižiūrėti, kaip vyko ši diskusija ir plačiau sužinoti apie bibliotekų ir bibliotekininkų blogus: http://www.aselibrary.ru/conference/conference43/conference432432/.

Dalyvaudama konferencijoje „Crimea 2011″ visų pirma pagilinau profesines žinias, susipažinau su naujovėmis, kurias taiko kitų šalių bibliotekos, bendravau u kolegomis, apsikeičiau kontaktais, o svarbiausia pamačiau kaip vyksta tarptautinės konferencijos, tai didelė patirtis. Taip pat dalyvavimas konferencijoje suteikė puikią progą pažinti svetimą šalį, susipažinti su jos gamta, kultūra, žmonėmis.

Plačiau apie šiuos mano dalyvavimą konferencijoje galima pasiskaityti bibliotekos bloge: http://silutesvb.blogspot.com/.