Istorinė popietė viešojoje bibliotekoje
2011 m. rugsėjo 24 d. Daiva Jucikaitė
Minint Lietuvos žydų genocido dieną ir Holokausto aukų atminimo Lietuvoje metus Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo surengta istorinė popietė „Iš atminties neišdilo…”, kurios metu prisiminti Lietuvos žydų bendruomenės gyvenimo aspektai: istorija, kultūra, religija, žymūs Lietuvos žydai, kalba bei skaudus Lietuvos žydų bendruomenei istorijos laikotarpis – holokaustas.
Lietuvos tautinės mažumos – žydų bendruomenės –svarbesni gyvavimo momentai atskleisti virtualioje literatūros ir fotodokumentikos parodoje „Lietuvos žydai”.
Žydai Lietuvoje žinomi jau nuo XIV a., kai jie Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio (LDK) Vytauto duota privilegija tapo laisvaisiais gyventojais. Jie galėjo laisvai važinėti prekiaudami bei užsiimti įvairia finansine veikla. Šilutės apskrityje pirmieji žydai įsikūrė Rusnėje XVIII a. Dauguma žydų apsigyveno Lietuvos miesteliuose, kurie vadinosi štetl. Juose susiformavo savotiška jų gyvenimo erdvė, kurioje atsirado ir vystėsi žydiškasis gyvenimo būdas, plėtojosi kultūra. Kiekviename miestelyje veikė žydų mokyklos, kapinės bei maldos namai – sinagogos. Veikiančių žydų maldos namų buvo ir Šilutės rajone: Švėkšnoje bei Žemaičių Naumiestyje. Per Antrąjį pasaulinį karą daug jų buvo sugriauta arba paversta sandėliais, kultūros namais ir kt.
Lietuvos žydai daugiausia bendravo tarpusavy, bet palaikė draugiškus santykius ir su lietuviais. Plačiai bendraudami jie nenutautėjo: išsaugojo savo tautinę savastį, identitetą, savą kultūrą. Jie gyveno greta lietuvių, bet vis dėlto atskirai.
Pristatant žydų kultūrą paminėta, kad žydai Lietuvoje vartojo dvi kalbas: hebrajų, atsiradusią prieš 4000 metų ir skirtą vartoti teisės, liturgijos, švietimo bei religinės literatūros srityse, bei jidiš, atsiradusią prieš 1000 metų ir skirtą vartoti kasdieniniame gyvenime. Tai žydų šnekamoji ir tarpusavio bendravimo kalba. Šia kalba šnekėjo ir litvakai – Lietuvos žydai, kurie patys arba jų tėvai, seneliai buvo ir yra kilę iš istorinės Lietuvos. Žydiškoji Lita (Lietuva) apima dalį Rytų Prūsijos, Lenkijos, Latvijos bei Baltarusijos teritorijos. Pati pagrindinė Litos ašis – Vilniaus miestas, vadintas Lietuvos Jeruzale, kuris buvo vienas didžiausių žydų kultūros centrų Rytų ir Vidurio Europoje. Nemažos dalies pasaulyje garsių žydų (rašytojų, filosofų, mokslininkų, muzikantų, dailininkų, kompozitorių) giminės šaknys yra Lietuvoje. Jie yra susiję su Lietuvos istoriniu bei kultūriniu paveldu.
Istorinėje popietėje Šilutės pirmosios gimnazijos istorijos mokytojas Algirdas Gečas pasakojo apie 1941-1945 metais nacistinės Vokietijos specialiųjų karinių dalinių Lietuvoje vykdytą masinį Lietuvos žydų bendruomenės naikinimą – holokaustą. Tuo laikotarpiu buvo išžudyta ar kitaip sunaikinta beveik visa Lietuvos žydų bendruomenė. Masinis žydų naikinimas buvo vykdomas ir kitose nacistinės Vokietijos okupuotose Europos šalyse ir SSSR teritorijoje. 19 okupuotų šalių šeši milijonai žydų (vyrų, moterų, vaikų, senelių ir kūdikių) buvo pasmerkti baisioms kančioms ir mirčiai koncentracijos stovyklose ar getuose, kiti išžudyti. Uždaros teritorijos – getai – veikė Vilniuje, Kaune, Šiauliuos ir kituose Lietuvos vietovėse. 1943 metų rugsėjo 23 dieną buvo likviduotas Vilniaus getas ir būtent ši diena 1992 metais buvo paskelbta Lietuvos žydų genocido diena.
Popietėje dalyvavę Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos mokiniai kartu su mokytojomis Nijole Kungeliene bei Nijole Budvytiene su įdomumu klausėsi ne tik istorijos mokytojo pasakojimo, bet ir šilutiškių prisiminimų apie tų laikų įvykius. Jiems tai buvo įsimintina istorijos pamoka apie vienos iš Lietuvoje gyvenusių ir gyvenančių tautinės mažumos – žydų – istoriją, kultūrą ir jų likimą.
Šilutiškiai literatūros ir fotodokumentikos parodą „Lietuvos žydai” gali pamatyti apsilankę Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Bibliotekininkystės ir kraštotyros skyriuje (III a.).