Violeta Astrauskienė: „Jeigu kas atimtų Švėkšną, nukirstų mano šaknis”
2012 m. birželio 15 d., Rita Blauzdytė
Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje Gedulo ir Vilties dieną vyko Saugų seniūnijos raštvedės, fotomenininkės Violetos Astrauskienės knygos „Laiko alsavimas” ir fotografijų parodos „Švėkšnos menininkai Jakševičiai” pristatymas. Minint Gedulo ir Vilties dieną, bibliotekoje susirinkusieji galėjo susipažinti iš ciklo „Mename…” parengta literatūros paroda „Gyventi dorai, išlaukti, ištverti ir grįžti”.
Šiais metais biblioteka gyvena literatūrinio rudens „Prisijaukinkim žodį, paukštį, debesį…”, vyksiančio spalio mėnesį, laukimu, todėl susitinka su Pamario krašto knygų autoriais ir jų paskutiniais metais išleistomis knygomis. Renginio viešnia Violeta Astrauskienė – metraštininkė, Emilijos Pliaterytės atminimo bei švėkšniškių „Tėviškės” draugijų narė, fotojuostoje ir rajono laikraščių puslapiuose nuolat įamžinanti svarbiausius Švėkšnos ir Saugų seniūnijų įvykius ir renginius.
Violetos Astrauskienės autorinėje knygoje „Laiko alsavimas” (2011) straipsnių, pranešimų, dokumentų ir skaitmeninių fotodarbų forma pasakojama apie visuomeninę, kultūrinę, istorinę veiklą Švėkšnoje. Knygoje aprašomi Švėkšnos grafai Pliateriai bei 50 metų miestelyje gyvenę ir kūrę menininkai Jakševičiai, kuriems knygoje skirta ne tik rašytinė dalis, bet sudėti skaitmeniniai fotodarbų ciklai. Nemaža dalis knygoje skirta ir laiškams iš Švėkšnos, kuriuos pati autorė vadina mažomis miniatiūromis. Tai laiškai mamai, kažkam, laikui, guru, žemei, pavasariui, akmeniui, vandeniui ir, žinoma, pačiam švėkšniškiui. Paskutinė knygos dalis skirta Švėkšnos etiudams.
Nors pati autorė šią knygą įvardija kaip „kuklią knygelę”, apie jos turinį to negalima pasakyti. Ši knyga vertinga ir reikšminga vien jau tuo, kad kiekvienas žodis turi savo istoriją, jaučiama pulsuojanti praeitis, iškeliamos svarbiausios žmogiškos vertybės – meilė ir pagarba savo kraštui, namams, žemei, artimiesiems.
Iš kur ta meilė gimtinei Švėkšnai? V. Astrauskienė atsako labai paprastai: „Myliu savo kraštą, miestelį Švėkšną, noriu garsinti jos praeitį ir dabartį, žmones. Jeigu kas nors iš manęs atimtų Švėkšną, nukirstų mano šaknis”. Supratimą, kas yra gimtinė, istorija, paveldas, pasak menininkės, jai įskiepijo mokytoja Ona Norkutė, kuriai menininkė be galo dėkinga iki pat dabar. Į renginį susirinkusieji galėjo pasiklausyti ir trumpų V. Astrauskienės skaitomų miniatiūrų, kurios atskleidžia autorės vidinius išgyvenimus, pamąstymus.
Ruošiant knygą spaudai, didelį darbą padarė Šilutės rajono savivaldybės Kanceliarijos skyriaus vedėja Dana Junutienė, kuri knygą redagavo. D. Junutienė renginio metu teigė, kad V. Astrauskienė savo knygoje užfiksavo labai prasmingus, gilius, subtilius ir jautrius dalykus. „Šis žmogus man kaip dovana. Knygoje užrašytas kiekvienas žodis be galo jautrus ir taiklus. Violeta moka pasinaudoti dovanomis, kurias jai suteikia artimieji, supanti aplinka” – pasakojo D. Junutienė.
V. Astrauskienė renginio metu pristatė ne tik savo knygą, bet ir fotografijų parodą „Švėkšnos menininkai Jakševičiai”. Menininkė papasakojo istoriją apie menininkus Jakševičius, pristatė jų Švėkšnos miesteliui paliktą didžiulį turtą – paminklus, parko skulptūras, šventųjų skulptūrėles, Saulės laikrodį, Laisvės statulą, Šv. Mergelės paminklą Inkakliuose ir t. t. „Per meno fotografiją siekiu sujungti praeitį su dabartimi” – aiškino fotomenininkė. Kurdama skulptorių Jakševičių kūrybos fotografijų ciklą, V. Astrauskienė fotoaparatu fiksavo paminklus, kuriuos vėliau komponavo su archyvinėmis nuotraukomis.
Susirinkusieji į renginį negailėjo menininkei gražių žodžių, ragino tęsti pradėtus darbus, gyrė už savitą stilių.