Magiška kelionė į Lietuvos kultūros sostinę’2012

2012 m. liepos 12 d., Dalia Vasiliauskytė

 

Kasmet vasarą vieningai, susikrovę mantą į kuprines, nerimstantys Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos bibliotekininkai tradiciškai išvyko į savo dviejų dienų studijinę kelionę, organizuotą LBD Šilutės skyriaus. Kodėl studijinę? Ogi todėl, kad smalsu ne tik pamatyti, bet ir pasimokyti. Šį kartą pirmoji aplankyta Utenos Antano ir Motiejaus Miškinių viešoji biblioteka, iki kurios įveiktas kelias per penketą valandų. Nei daug, nei mažai, kai kalvotoji Aukštaitija saulėtą dieną pro autobuso langą žavėjo savo grožiu…

Išlipusius iš autobuso bibliotekininkus džiaugsmingai pasitiko Antano ir Motiejaus Miškinių viešosios bibliotekos direktorė Vida Garunkštytė, kuri surengė informatyvią ekskursiją po modernią biblioteką. Šiandieninė uteniškių biblioteka – tradicinio skaitymo ir modernių komunikacinių technologijų centras. Prieš ketverius metus rekonstruotas ir keturis kartus „ūgtelėjęs” (3.800 m2) pastatas parodoje „Lietuvos architektūra 2005-2007″ apdovanotas kaip geriausiai realizuotas projektas. Po ekskursijos visi susirinko konferencijų salėje, kurioje buvo pristatytas vienas iš reikšmingiausių šios bibliotekos specialistų parengtų projektų „Žaisdami mokomės” („Play to Study”). Pamario krašto bibliotekininkams jį pristatė Informacijos skyriaus vedėja Laima Lapinienė. Projekto tikslas – bendradarbiaujant mokykloms bei bibliotekai įtraukti problemiškus vaikus ir paauglius į veiklas, skatinančias mokytis, siekti pripažinimo mokykloje ir ją lankyti. Projekto įgyvendinimo metu sukurtas kompiuterinis žaidimas „Iššūkis”, skirtas 10-16 metų vaikams ir paaugliams. Atlikdami žaidybines ir kūrybines užduotis vaikai gali įgyti žinių ir įgūdžių bei turi papildomą galimybę pagerinti vertinimo rezultatus mokykloje. L. Lapinienė pastebėjo, jog įgyvendinant projektą yra labai stengiamasi per bibliotekos paslaugas probleminius vaikus grąžinti į mokyklą ir skatinti juos geriau mokytis. Šis projektas labai sudomino šilutiškius ir suteikė iš ties naudingos informacijos. Nors ir buvom labai dėkingi bibliotekos direktorei V. Garunkštytei ir bibliotekininkams už nuoširdų priėmimą bei norėjosi pabūti ilgėliau, tačiau įtempta studijinės kelionės programa diktavo savo sąlygas. Atsisveikinus ir apsikeitus atminimo dovanėlėmis su A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos darbuotojais, pajudėjome toliau.
Kita stotelė Anykščiai – Lietuvos kultūros sostinė’2012. Atvykusius į Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešąją biblioteką, šilutiškius svetingai pasitiko bibliotekos direktorius Romas Kutka su darbuotojais. Viešnagės metu direktorius šmaikščiai pasakojo apie bibliotekos įvairiapusę veiklą, pristatė Anykščius kaip Lietuvos kultūros sostinę’2012, patrauklią ne tik patiems anykštėnams, bet ir atvykstantiems miesto svečiams, verslininkams ir kt. Direktorius užsiminė, kad kitą kartą apsilankę Anykščiuose būsime priimti naujai pastatytame bibliotekos pastate, kurį būtinai panorome pamatyti. Tačiau direktorius sugebėjo išlaikyti intrigą iki pat dienos pabaigos ir šį pastatą, stovintį Anykščių centre, vaizdingoje vietoje, ant upės kranto, šalia Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios komplekso, pamatėme tik vakare. Naujasis bibliotekos pastatas, apimantis 1 500 m2 plotą, sužavėjo šilutiškius modernia architektūra, puikiai įsiliejančia į aplinką.
Išlaikydamas šią intrigą bibliotekos direktorius Romas Kutka visą dieną keliaudamas kartu su šilutiškiais rodė įspūdingiausias Anykščių vietas. Aplankėme A. Baranausko klėtelę ir A. Vienuolio namo muziejų, kuris paliktas toks, koks buvo jam gyvenant. Gidė supažindino su abiejų rašytojų biografijomis, žymiausiais jų istorijos faktais, kūryba. Aplankėme tautodailininko Stanislovo Petraškos akmens tapybos parodą ir, žiūrėdami dokumentinį filmą, susipažinome su paveikslų kūrimo technologija.
Vėliau užsukome į Anykščių siauruko muziejų. Čia bibliotekininkus pasitiko net pats „stoties viršininkas” Raimondas Guobis. Muziejininkas papasakojo apie siauruko istoriją, pakvietė visus užsukti į stoties viršininko kabinetą, aprodė įspūdingą senovinį garvežį, traukinius, įvairias ryšio bei signalizavimo priemones. Norintys galėjo išbandyti jėgas mindami dviratį ant bėgių. Anykščių geležinkelio stotis – unikalus XIX amžiaus technikos, architektūros ir kultūros paminklas, statytas 1901 m. Iki mūsų dienų beveik nepakitę išliko dviaukštis stoties pastatas, vandens bokštas, prekių sandėliai, erdvi akmenimis grįsta prekių aikštė, plieninis tiltas per Šventąją. Dienos pabaigoje ištvermingiausieji bibliotekininkai užlipo į aukštą kalną, ant kurio stovi „Laimės žiburys” ir palaidotas žymusis rašytojas Jonas Biliūnas.
Pirmoji kelionės diena baigėsi stovyklavietėje prie ežero kranto, skanaujant ant laužo virto daržovių troškinio, šašlykų ir grožintis vakarėjančia Anykščių krašto gamta bei aptariant dienos įspūdžius. Ypač bibliotekininkai liko sužavėti Anykščių bibliotekos direktoriaus Romo Kutkos nuoširdumu ir buvo jam dėkingi už smagiai praleistą dieną.
Antrą dieną, pasistiprinę ir išgėrę kvapnios kavos, leidomės į edukacinę kelionę – netoliese Anykščių esantį Arklio muziejų, įsikūrusį nuostabiame Niūronių sodžiaus gamtos kampelyje. Čia mokėmės senovinių duonos kepimo paslapčių ir patys turėjome galimybę išsikepti sau skanios duonelės, paskanauti senovinių lietuviškų valgių. Klausėmės pasakojimų apie žavingą senolių praeitį, susipažinome su įvairiomis arklių rūšimis, kaip arkliai nusipelnė žmonijos istorijai ir Lietuvai. Muziejaus ekspozicijoje pamatėme įvairių arklių tempiamų karietų, gaisrinę ir pan. Turėjome galimybę stebėti audėjų darbą senovinėmis staklėmis, pamatėme koks sunkus, bet įdomus kalvio darbas bei grožėjomės etnografinėmis sodybomis.
Patyrę daugybę gerų emocijų vykome į pažintinę programą „Vyno kelias Lietuvoje”. Susipažinome su lietuviško vyno istorija, jo gaminimo technologijomis ir dabartine gamyklos AB „Anykščių vynas” produkcija. Programos metu degustavome populiariausių gėrimų.
Baigiantis įspūdingai, šilutiškius ilgam užbūrusiai dviejų dienų kelionei, susižavėję kalvotu Anykščių kraštu ir pasižadėję čia būtinai sugrįžti dar kartą, patraukėme namo grožėdamiesi kraštovaizdžiu, kuris taip skiriasi nuo mylimų Pamario lygumų…