Paminėtos Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 95-osios metinės
2013 m. vasario 19 d., Sigita Kasparavičienė, Kintų filialo vyresnioji bibliotekininkė
Kintų vidurinėje mokykloje vasario 14 d. (ketvirtadienį) F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Kintų filialas surengė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimą. Mokiniams ir mokytojams apie 1918 metų vasario 16-osios Aktą ir jo signatarus pasakojo Salos etnokultūros centro vadovė Birutė Servienė.
Minėjimo dalyviams buvo priminta, kad Vasario 16-osios istoriniam posėdžiui pirmininkavo „Aušros” įkūrėjas, nacionalinio atgimimo patriarchas dr. Jonas Basanavičius, o Nepriklausomybės Aktą pasirašė dvidešimt Lietuvos Tarybos narių. Nepriklausomybės Aktas buvo pasirašytas dviem egzemplioriais, tačiau iki šiol nėra žinoma, kur saugomas bent vienas iš dviejų originalų. Įdomu tai, kad šis dokumentas buvo surašytas labai glaustai, jį sudarė tik 122 žodžiai.
Birutė Servienė pateikė ir labai įdomios statistinės informacijos apie signatarus. Net 18 Tarybos narių buvo kilę iš kaimiškų vietovių ir tik du – iš miestelių. Iš 20 signatarų 19 buvo baigę aukštuosius mokslus. Vasario 16-osios Akto pasirašymo dieną daugumos signatarų amžius buvo nuo 30-ies iki 50-ies metų. Jauniausiajam signatarui Kazimierui Bizauskui buvo 25-eri, o vyriausiajam dr. J. Basanavičiui – 67-eri metai.
Galime didžiuotis, kad tarp signatarų turėjome ir kraštietį kunigą Kazimierą Steponą Šaulį, kilusį iš Stemplių kaimo, Šilutės r. Įdomu ir tai, kad signataro Jokūbo Šerno nuopelnus Lietuvai tarsi pratęsė jo sūnėnas Tomas Šernas – vienintelis likęs gyvas Medininkų tragedijos liudininkas, nukentėjęs 1991 m. rugpjūtį. Prisimintas tragiškas dvylikos signatarų likimas.
Nuo gresiančio sovietų teroro šeši signatarai pasitraukė į Vakarus ir tapo priverstiniais politiniais emigrantais, kiti 6 signatarai tapo sovietinio teroro aukomis. Visi Vasario 16-osios Akto signatarai buvo pagerbti Tylos minute.
Tikėtina, kad renginio pabaigoje cituojami Kintuose gyvenusio ir dirbusio šviesuolio Vydūno žodžiai „Tėvynė tiek gyva yra, kiek ji žmogaus širdyje gyva” mokiniams tapo suprantamesni ir paskatino mąstyti, jausti.