Teatralizuota popietė vaikams „Kitą kartą, seniai seniai, pasaulyje buvo sekama pasaka”

2013 m. kovo 2 d., Klemensas Stulga

Pastaruoju metu itin suprastėjęs mokinių raštingumas kelia didžiulį susirūpinimą mokytojams, tėvams, tampa problema, kuri turi būti sprendžiama valstybės lygmeniu. Sparčiai besivystančios informacinės technologijos, modernūs išmanieji telefonai, be abejo, palengvina gyvenimą, suteikia beveik neribotas galimybes keistis informacija, mokytis ir studijuoti. Deja, yra ir kita – ne visada teigiama – šio reiškinio pusė.

Šiais laikais skuba visi – ir suaugusieji, ir vaikai, kasdieniu posakiu tampa frazė „neturiu laiko”. Retas paauglys, rašydamas elektroninį laišką ar telefoninę žinutę draugui, pasirūpina, kad sakiniai būtų sklandūs, parašyti lakoniška, tačiau taisyklinga kalba, būtų sudėlioti būtiniausi skyrybos ženklai, panaudoti lietuviški diakritiniai ženklai. Labai dažnai paauglių kompiuteriuose įrankių juostoje randame iš anksto nustatytą ne simbolį LT, o EN… Dar daugiau – ne vienas mokinys nustemba, net pykteli, jeigu ne tik per lietuvių kalbos, bet ir per kitas – gamtos, tiksliųjų mokslų – pamokas mokytojai pareikalauja rašyti taisyklingai, laikytis lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos taisyklių.
Vienas iš būdų, padedančių ugdyti taisyklingos rašysenos, gražios ir sodrios kalbos vartojimo įgūdžius – skatinti vaikus nuo mažens skaityti knygas. Ne kompiuterines, o paprastas, išspausdintas, spaustuvės dažais kvepiančias.
Kiekvienais metais Traksėdžių pagrindinės mokyklos mokiniai nepamiršta paminėti balandžio antrąją visame pasaulyje minimos Tarptautinės vaikiškos knygos dienos. Ne išimtis ir šie metai. Bibliotekininkė Vida Paldauskienė šiai šventei ruošėsi visą savaitę: net pavasario atostogų metu įvairių klasių mokiniai lankėsi bibliotekoje, repetavo. Šventės dieną bibliotekoje kaip reta gausu buvo mokinių, mokytojų. Čia susirinko ne tik pradinių klasių mokiniai, atvyko ir svečių – ikimokyklinių grupių ugdytiniai, vadovaujami auklėtojos Lilijos Venckienės. Renginio dalyviai galėjo apžiūrėti minčių medį – ant didelio plakato buvo suklijuoti knygos formos lapai, kuriuose surašytos penktokų ir septintokų mintys „Ką man reiškia knyga… „

Kadangi Tarptautinė vaikiškos knygos šventė sutampa su didžiojo pasakų kūrėjo H. K. Anderseno gimimo diena, nieko nuostabaus, kad popietės metu itin daug dėmesio buvo skirta šiam geriausiam vaikų draugui prisiminti. Po gražių bibliotekininkės žodžių apie knygas, skaitymą, grupė 5-8 klasių mokinių padeklamavo keletą Violetos Palčinskaitės eilėraščių, skirtų H. K. Andersenui atminti.

Vėliau renginio dalyviai stebėjo net tris spektaklius. Pirmieji scenoje pasirodė patys mažiausieji – ikimokyklinių grupių ugdytiniai ir jų auklėtoja L. Venckienė. Žiūrovai labai susidomėję stebėjo spektaklį „Aš”. Pagrindinis veikėjas – žalias vikšras – pamažu virto gražiu drugeliu. Drugelis plasnojo tarp įvairiausių gėlių, norėjo save sutapatinti su neužmirštuolėmis, varpeliais, raudonomis lauko aguonomis… Vis tik buvęs žalias vikšras pagaliau suprato, kad jis yra asmenybė, vienas iš draugiškos ir harmoningai gyvenančios pievos atstovų.

Net du spektaklius susirinkusiems parodė bibliotekos dramos būrelis. Septintokė Jovita ir dešimtokė Eglė skaitė istoriją apie Coliukę iš Dalios Milukaitės – Buragienės knygos „H. K. Anderseno pasakų herojai „, o žiūrovai tuo pačiu metu stebėjo, kaip mažąją mergaitę savo tinginiui ir mokytis nenorinčiam sūnui piršo žalioji Rupūžė, kaip ištekinti už turtingo Kurmio bandė „geranorė” Pelė. Viskas, be abejo, baigėsi gerai – Coliukė su Kregžde išvyko į Pasakų šalį.

Buvo parodytas ir anksčiau sukurtas pamokantis spektakliukas apie tai, kaip nenuorama ir neklaužada Pepė bandė su kaimo vaikais lankyti mokyklą ir siekti mokslo žinių. Koks Pepės istorijos moralas? Noro mokytis neužtenka, reikia daug kantrybės, mokėti klausytis ir išklausyti mokytoją, neatmesti draugų ir bendraamžių nuomonės, nebijoti prisipažinti klydus.

 

{gallery}documents/fotogalerija/2013-04-02/{/gallery}