Tarptautinės konferencijos „Kristijonas Donelaitis ir laikas” atgarsiai

2013 m. gegužės 23 d., Loreta Liutkutė

 

Gegužės 21 d., antradienį, pasitinkant Šilutės miesto gimtadienio šventę, Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje surengta tarptautinė konferencija „Kristijonas Donelaitis ir laikas”, kurią koordinavo žinomos kraštietės – prof. habil. dr. Dainora Pociūtė ir hum. m. dr. Alma Lapinskienė. Konferencijoje, surengtoje vykdant projektą „Kristijonas Donelaitis: knygos metų laikai”, finansuotą Šilutės rajono savivaldybės ir Kultūros rėmimo fondo, giliau pažvelgta į K. Donelaitį kaip kūrėją, aplinką ir to meto kultūros erdvę, formavusią jį kaip asmenybę, klasiko kūrybos vertę ir atgarsius, kurie aptinkami šiuolaikinėje literatūroje, minėjimo, įamžinimo klausimus ir kt. Į konferenciją atvyko ir šiltai jos dalyvius pasveikino Šilutės rajono savivaldybės merė Daiva Žebelienė.

Pranešimus konferencijoje skaitė: Lietuvos Kultūros atašė Kaliningrade Romanas Senapėdis (,,Pasirengimo K. Donelaičio jubiliejui Kaliningrado srityje apžvalga”); Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros vedėja, prof. habil. dr. Dainora Pociūtė („Sakralusis ir žemiškas laikas Prūsų Lietuvos poetinėje tradicijoje”); Šilutės evangelikų liuteronų kunigas Remigijus Šemeklis („Kūrybinė ir pastoracinė K. Donelaičio veikla Prūsijos karalystės religinio bei kultūrinio gyvenimo kontekste”); Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, hum. m. dr. Alma Lapinskienė („K. Donelaičio „Metų” vertimai”); Kaliningrado srities rašytojų sąjungos pirmininkas, rašytojas Borisas Bartfeldas („Kristijono Donelaičio tekstų likimas ir tarpkultūrinis fenomenas rusiškosios Kaliningrado srities teritorijoje XX a. antroje pusėje – XXI a. pradžioje”); Kaliningrado regioninės lietuvių kalbos mokytojų asociacijos pirmininkas Aleksas Bartnikas („Donelaičio propagavimas ir suvokimas daugiakultūrinėje aplinkoje”); Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tekstologijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, hum. m. dr. Ilona Čiužauskaitė („Kristijono Donelaičio kūrybos recepcija”); Kaliningrado kraštotyros klubo narys Borisas Adamovas („Poetas Kristijonas Donelaitis ir jo aplinka”); Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto docentė, dr. Žavinta Sidabraitė („Iš menkų daiktų daugsyk dyvai pasidaro, arba kaip menka tampa didžiu”).
Prof. habil. dr. D. Pociūtė pastebėjo, kad „K. Donelaitis ir laikas” – nauja, iššūkį kelianti tema, o pati konferencija – savita pamoka susirinkusiems jauniesiems šilutiškiams, ir ne tik jiems. Šilutiškiai turi kuo didžiuotis – su šiuo kraštu susiję du didžiausi lietuvių literatūros klasikai – K. Donelaitis, poemoje pavaizdavęs Mažosios Lietuvos lietuvių – būrų gyvenimą ir A. Baranauskas, kurį dar jaunystėje likimas buvo atvedęs į Vainutą. Ko gero pagrindinės vertybės, kurias skaitytojas aptinka „Metuose” – harmoninga buitis, dvasingumas, meilė darbui.
Pirmiausia konferencijos dalyviai susipažino su veiklomis, kurias planuoja ir vykdo Lietuvos Respublikos Generalinis konsulatas Kaliningrade kartu su Lietuvos ir Kaliningrado institucijomis, artėjant K. Donelaičio 300 metų jubiliejui. Kaip savo pranešime teigė R. Senapėdis, Kaliningrado srities miestuose ir miesteliuose daroma daug gražių ir prasmingų darbų. 2011 m. rudenį Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje vykusios literatūros šventės metu Lietuvos ir Kaliningrado srities rašytojų atsodintas iškiliojo lietuvių literatūros klasiko sodas, vyksta plenerai, įvairūs renginiai, taip pat planuojama Kaliningrado sr. esančiai Nesterovo bibliotekai suteikti K. Donelaičio vardą.
„Metai” – pirmasis pasaulietinio turinio lietuvių literatūros kūrinys, sukurtas kaip menas, o ne susietas su religine tradicija. Akcentuodama šį faktą, savo pranešime prof. habil. dr. D. Pociūtė palietė amžinybės ir laikinumo temą, poemos autoriaus tikslą – išmokyti žmones gyventi „teisingai”, pagal tam tikrą ritmą. Kūrinio originalumą ir vertę pabrėžia tai, kad 1977 m. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) sprendimu K. Donelaičio poema „Metai” įtraukta į pasaulinį literatūros šedevrų sąrašą.
Dr. A. Lapinskienė apžvelgė „Metų” vertimų į kitas kalbas situaciją, pranešime išsamiau analizuodama vertimus į rusų ir baltarusių kalbas. Šiais metais turėtų pasirodyti poemos vertimas į ispanų kalbą. Kaip teigė pranešėja, ispanams tai bus nauja ir įdomi pažintis su Lietuva.
Kalbėdamas apie K. Donelaičio tekstų likimą ir tarpkultūrinį fenomeną rusiškosios Kaliningrado srities teritorijoje, B. Bartfeldas atskleidė, jog literatūros klasikas Kaliningrade nebuvo žinomas tol, kol apie jį nepradėjo kalbėti lietuviai. Tiesa, dar ir šiomis dienomis atsiranda turinčių klaidingą nuomonę ar mažai nutuokiančių, kas yra Donelaitis.
Kultūra ir švietimas yra produktyvios sritys, labiausiai tinkamos tarptautiniam bendradarbiavimui. A. Bartnikas savo pranešime teigė, kad naujaisiais laikais Kaliningrado srityje susidarė pakankamai palanki situacija kurti daugiakultūrę visuomenę. Daugėja norinčių atvykti į Kaliningradą, kūrybiškumo konkursai, konferencijos sulaukia didelio jaunuomenės dėmesio. Siekiama, kad visi, ne tik lietuviai, žinotų apie K. Donelaitį, L. Rėzą, kitas iškilias asmenybes.
Savo pranešime aptardama K. Donelaičio kūrybos recepciją dr. I. Čiužauskaitė minėjo, jog lietuvių grožinės literatūros pradininką galima pavadinti archetipiniu modeliu poetui tremtiniui. Poetas iškyla kaip tautos atgimimo simbolis, o J. Marcinkevičius „Metus” yra pavadinęs lietuviškąja Biblija. Šiuolaikiniai kūrėjai mėgsta eksperimentuoti K. Donelaičio leksika, hegzametru.
Gilinantis į kūrybą, visada pravartu pažinti aplinką, kurioje formavosi, augo, tobulėjo kūrėjo asmenybė. B. Adamovas, pristatydamas savo pranešimą, suteikė galimybę konferencijos dalyviams iš arčiau pažinti šeimą, kurioje užaugo K. Donelaitis, studijų laikotarpio savitumą, įtakas, kurių veikiamas kūrėjas formavo savo pasaulėžiūrą, žvilgtelėti į asmeninį gyvenimą, darbo metus, požiūrį į žmones ir kitus reikšmingus dalykus.
Ar galvojo K. Donelaitis publikuoti savo kūrybą? Šį klausimą iškėlė konferenciją užbaigusi, poetiškiausio pranešimo autorė dr. Ž. Sidabraitė. Anot pranešėjos, dar esant gyvam K. Donelaičiui, yra žinomas jo eilių vertimas į vokiečių kalbą. Poetas savo kūrinius skaitydavo draugams, kūrybos nesureikšmino, tiesiog mėgavosi ja. Sąmoningai pasirinko rašyti apie beteisį būrą, labiau akcentavo ne žmogaus didybę, bet jo menkumą, laikinumą.
Po konferencijos bibliotekos literatūros fondus praturtino R. Senapėdžio dovanotas itin vertingas 2010 m. skaitytojus pasiekęs faksimilinis Liudviko Rėzos vokiečių kalba parengto K. Donelaičio „Metų” leidinys. K. Donelaitis poemą parašė apie XVIII a. 8-ą dešimtmetį, o 1818 m., praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams po K. Donelaičio mirties, L. Rėza pirmasis kūrinį parengė leidimui ir jam suteikė „Metų” pavadinimą, išvertė poemą į vokiečių kalbą.
Tądien Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje sklandžiusi K. Donelaičio dvasia sušildė ir dvasiškai praturtino tuos, kurie palieka atviras širdis praeičiai, iš tikrųjų esančiai visai šalia mūsų.