Vilniaus universiteto akademinės dienos Šilutėje – jaunimo galimybė rinktis

img 38712013 m. gruodžio 6 d., Dalia Užpelkienė, Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos direktorė

F. Bajoraičio viešoji biblioteka ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas jau aštuntąjį kartą pamaryje sukvietė penkių rajono gimnazijų bendruomenes į Vilniaus universiteto akademinių dienų renginius. Tikslas – subūrus gimnazijų baigiamųjų klasių gimnazistus, paskleisti informaciją, naujas žinias, pokyčius ir studijų Vilniaus universitete naujoves, taip talkinant jaunimui planuoti savo gyvenimo karjerą.

Šįkart prie projekto partnerių geranoriškai prisijungė Šilutės turizmo ir paslaugų verslo bei Šilutės žemės ūkio mokyklų vyresniųjų kursų gimnazistai. Vienuolikoje įvairių savo turiniu, trukme ir problematika renginių kalbėta apie daug ką: nuo Kristijono Donelaičio apyaušrio faktografijos iki šiuolaikinės ekonomikos situacijos ir ekonomisto profesinio portreto. Jungtinėje integruotoje pamokoje „Mažoji Lietuva istorijos virsmuose ir tapatybės vingiuose“, kurią pirmą kartą Šilutėje vedė žymus Lietuvos istorikas, profesorius, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Teorijos ir kultūros istorijos katedros vedėjas Alfredas Bumblauskas, kalbėta apie vokiškąsias ir lietuviškąsias Mažosios Lietuvos kultūrų sąsajas ir jas kūrusias asmenybes, istorinius virsmus, polemizuota apie aktualią ir šiandienos istorikų keliamą dilemą, ar galėjo būti kitaip ir kaip prijungiant Klaipėdos kraštą prie Didžiosios Lietuvos. Pasak profesoriaus: „Atminimo kultūra yra jautri sąvoka, todėl privalu įvertinti, kaip beatrodytų keista, visus istorinius įvykius, posūkius ir gebėti aiškiai pasakyti, kad nors Mažoji Lietuva (Rytų Prūsija) septynis šimtmečius buvo Vokietijos teritorija, keturis šimtus metų joje formavosi ir gyvavo lietuviškojo žodžio ir lietuviškosios kultūros lobynas“. Į prof. A. Bumblausko meistriškai improvizuotą klausimų-atsakymų forma vestą pamoką atskubėjo ne tik gimnazistai, bet ir apie pusšimtis suaugusiųjų – istorikų, kitų krašto praeitimi besidominčių šilutiškių. Po to per penki šimtai gimnazistų pagal išankstinę registraciją, pomėgius bei interesus pasiskirstė darbui šešiose sekcijose. Jose dviejų akademinių valandų trukmės pamokas vedė fakultetų dekanai, prodekanai, lektoriai. Savivaldybės didžiojoje salėje kalbėti tema „Kalba ir visuomenė“ rinkosi lituanistikai neabejinga gimnazijų jaunuomenė. Filologijos fakulteto dekanas doc. dr. Antanas Smetona pristatė lietuvių kalbos kaitą pagal pastarojo dvidešimtmečio požymius, pabrėždamas, kad „kalbą įtakoja besikeičianti ir modernėjanti visuomenė“. Nors, pasak profesoriaus, „lietuvių kalba tik stiprėja, nes ja kalba tiek lietuviškasis elitas, tiek visa Lietuvos valstybės bendruomenė, tiek išeivija užsienyje…“. Mažosios Lietuvos knygotyrininkas, Komunikacijos fakulteto profesorius hab. dr. Domas Kaunas, pasakojęs apie „Donelaičio apyaušrį: kelio į žmones pirmąjį šimtmetį“, įspūdingai pristatė daugiaprasmę Kristijono Donelaičio asmenybę, istorikų atkurtus, o menininkų sukurtus klasiko portretus, manomas poemos „Metai“ rašymo aplinkybes, klasiko žodžio vartoseną, patikslino ir iškėlė dilemą: „Ar K. Donelaitis laikytinas lietuvių grožinės literatūros klasiku, kai Karaliaučiuje išleistoje pirmojoje lietuviškoje knygoje (Martyno Mažvydo „Katekizmo prasti žodžiai…“, 1547) yra lotyniškasis ketureilis?“ Teisės fakulteto lektorė, Teisės klinikos direktorė dr. Vida Petrylaitė, gimnazistus išsamiai informavo apie naujovių studijas Teisės fakultete. Supažindino su pasirenkamųjų studijų programomis ir specializacijomis, aptarė teisininko profesijos karjeros galimybes bei studijų modernųjį modelį, kurio esmė – po penkerių metų studijų įgyjamas teisės magistro kvalifikacinis laipsnis.
Vilniaus akademinių dienų senbuvis, tradiciškai sugrįžtantis į Šilutę, Ekonomikos fakulteto dekanas prof. habil. dr. Jonas Martinavičius su gimnazistais aptarė šiandieninės ekonomikos studijų programos ir šiuolaikinio ekonomisto portreto esminius bruožus. Žmogaus studijų Filosofijos fakulteto koncepciją filosofiškai pristatė pirmąkart universiteto dienų renginiuose pamaryje dalyvavęs naujasis Filosofijos fakulteto dekanas prof. dr. Arūnas Poviliūnas, baigdamas paskaitą pašmaikštavęs, kad „būtent žmogus (jūs, aš ir visi kiti) yra filosofijos studijų ašis…“. Gausiausio klausytojų būrio sulaukęs Fizikos fakulteto dekanas prof. dr. Vytautas Balevičius gimnazistams kalbėjo tema „Molekulinis-atominis pasaulis Nano ir Mezo masteliuose“. Šilutiškių neišgąsdino demonstruotos schemos, brėžiniai, vartota terminija, priešingai – po paskaitos individualiai bendrauti su profesoriumi apie įstojimo sąlygas ir studijas Fizikos fakultete susirinko nemažas būrys šilutiškių – fizikos fanų.
Po vidudienio per šimtas istorinės knygos ir dokumentikos gerbėjų dalyvavo bibliotekos Periodikos skaitykloje vykusiame prof. Domo Kauno naujos knygos „Mažosios Lietuvos knygų link: dokumentinio paveldo socialinėje aplinkoje sakytinė ir vaizdinė istorija“ pristatyme. Autorius kalbėjo, kad „senokai jautė žmogišką skolą savo vaikystei, atvedusiai jį į knygininko kelią“. Naują knygą palankiai įvertino istorikas Pranas Avižinis, kalbininkė Dana Junutienė, žurnalistas Petras Skutulas ir kiti kalbėjusieji, kurie sakė atradę ikonografijos datų, faktų ir kitų sąsajų su pamario kraštu, aptikę vertingų biogramų, mėgavęsi sodria ir šilta teksto autoriaus kalba.
Vakarop universiteto mokslininkus į svečius savo viloje pakvietė prekybos tinklo „Egmina“ vienas iš vadovų, pamario krašto bibliotekininkų globėjas ir rėmėjas verslininkas Remigijus Baltutis su sūnumi Andriumi ir jo šeima. Ant svetingai padengto stalo puikavosi lietuvininkų krašto kulinarinio paveldo patiekalai: „kėžis“ (sūris iš varškės), „kafija“, „keksai“, bebro kepsniai, vėgėlės šiupinynė. Klaipėdos krašto dainas, šokius ir pasakojimus lietuvininkų tarme svečiams dosniai dovanojo Šilutės kraštotyros draugijos folkloro ansamblis „Ramytė“ (vadovė Giedrė Pocienė). Pademonstruoti lietuvininkų kostiumai su marginėmis, šiuršėmis, kedeliais, liemenėmis (kiklikais, vystėmis), galvos apdangalais, riešinėmis ir išskirtiniausiu lietuvininkės moters aprėdo akcentu – delmonu. Garbūs profesoriai kartu su ansamblio nariais giedojo lietuvininkų giesmes, dainavo ir žemaitiškai, ir šišioniškių šnekta, skanavo mažlietuvių kulinarinio paveldo skanėstų. Tačiau ir vakaronėje garbioji profesūra buvo įdarbinta: vadovei G. Pocienei magėjo išklausti, ar būtų teisinga, jei „Ramytės“ pasakoriai skaitytų Kristijono Donelaičio „Metus“ lietuvininkų tarme. Diskusijoje bendro vardiklio nesurasta, jo pažadėta paieškoti bendraujant elektroniniu paštu.
Tradiciškai universiteto dienų renginiai tęsėsi ir kitą dieną F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje, kur gimnazistai, susibūrę į šešias komandas, grūmėsi žinių turnyre „Pažink didžią Mažąją Lietuvą“. Pirmą kartą jaunuomenės žinias tikrino šarmingasis LRT laidos „Žinių riteriai ir damos“ vedėjas, o Šilutėje –žinių profesorius Alfredas Bumblauskas. Aštrias dvikovas keitė komandų pašalinimai iš žaidimo ir sugrąžinimai į jį, buvo skiriamos baudos ir kitos sankcijos, kol galop pergalę „išrovę“ ir savo munduro garbę apgynę pirmąją vietą laimėjo nenugalimieji Šilutės pirmosios gimnazijos „Pelėdžiukai“ su istorijos mokytoju ekspertu Algirdu Geču priešakyje. Tuo pat metu kai protų turnyre žinių ietis laužė gimnazistai, Periodikos skaitykloje vyko baigiamasis Vilniaus universiteto dienų renginys: spaudos konferencija – apskritas stalas „Universitetas atviras iššūkiams“. Gausiai susirinkusius pokalbio dalyvius pasveikino ir svečiams už konstruktyvų darbą Šilutėje padėkojo rajono merė Daiva Žebelienė. Pokalbio metu eksponuotas Vilniaus universiteto dekanų Šilutės knygininkams dovanotų akcijos „Knygų Kalėdos“ leidinių rinkinys (daugiau www.silutevb.lt), kuris netrukus pasieks bibliotekos skaitytojus. Pokalbis, kurio trukmė planuota tik vienai akademinei valandai, užsitęsė dvi ir, pasak jo dalyvių, nė kiek neprailgo. Kalba sukosi apie prof. J. Martinavičiaus teiginį, kad „vis dažniau išgirstamas siūlymas dėl studijų laiko trumpinimo iki 3 metų su magistro laipsnio suteikimu yra niekur nevedantis ir nepasiteisinęs net išsivysčiusiose šalyse“. Kalbėta, kad vertėtų susimąstyti apie labai racionalų ir tikslų jaunuomenės studijų pasirinkimą, atmetant tėvų „diktatą“. Pasak prof. V. Balevičiaus, „Vilniaus universitetas nėra masinio aukštojo išsilavinimo davėjas. Priešingai, ieškoma ir laukiama talentingiausiųjų“. Atsakyta į klausimą, ar universitetas palaiko grįžtamąjį ryšį su savo studentais. Taip, nes universitete verda ir mokslinės idėjos, ir išradimai, ir moksliniai atradimai.
Prof. D. Kauno nuomone: „Šios Vilniaus universiteto dienos yra naujoviškos ir naudą nešančios. Gimnazistams suteikta informacija, pasidalinta naujausiomis žiniomis, o tuo pačiu jiems sukurta galimybė rinktis ir planuoti savo gyvenimo karjerą“.

{gallery}documents/fotogalerija/2013_12_06_direktores{/gallery}

 

Spausdinti
Facebook komentarai