Rusnėje skaityta Kristijono Donelaičio kūryba ir dalintasi poezijos duona
2014 m. rugsėjo 19 d., Agnė Gerlinskaitė ir Auksė Čėsnienė
2014 m. Lietuvos ir pasaulio istorijoje minimi kaip Kristijono Donelaičio metai, todėl Lietuvos rašytojų sąjunga pasiūlė Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Rusnės filialui padėti įgyvendinti literatūros projektą ,,DONELAIČIO ATLASAS”. Pagrindinis šio projekto tikslas – skaityti K. Donelaičio kūrybą Rusnėje, K. Donelaičio gatvėje.
Ne rudeniškai šiltą rugsėjo 18-osios pavakarį, Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Rusnės filiale apsilankė svečiai iš Lietuvos rašytojų sąjungos. Gal teisingiau būtų sakyti ne svečiai, bet knygnešiai ir duonos dalintojai. Jie su didžiuliais surištų knygų ryšuliais ant pečių ir kvepiančiu juodos naminės duonos kepalu patraukė K. Donelaičio gatve, kur sutiktiems žmonėms raikė duoną, dalino ją kaip dalelę savęs, savo šilumos ir meilės. Prasmingi buvo jų tariami žodžiai
„Knygą nešu – duoną nešu”. Tai lyg aidas iš tolimos praeities, lyg priesakas dabarčiai.
Su rašytojais vaikščiojome ne tik K. Donelaičio gatve. Neliko pamiršti ir mūsų renginio partneriai – Rusnės seniūnija, Salos etnokultūros ir informacijos centras. Visi buvo maloniai nustebinti ir džiaugėsi, kad tokią idėją buvo nuspręsta įgyvendinti būtent Rusnėje.
Perėję K. Donelaičio gatvę, lydimi vyr. bibliotekininkės Agnės Gerlinskaitės, knygnešiais tapę rašytojai sugrįžo į bibliotekos kiemelį, kur po sena obelimi, jaukiai gurkšnodami arbatą, jau laukė susirinkę skaitytojai. Prasidėjo antroji projekto dalis. Svečiai iš Vilniaus, tik ką buvę knygnešiais, tapo K. Donelaičio kūrybos skaitovais ir šiuolaikinės poezijos autoriais.
Tą vakarą savo kūrybą pristatė Viktoras Rudžianskas, Ričardas Šileika, Eugenijus Ališanka ir Giedrė Kazlauskaitė. Tai gerai žinomi ir pripažinimo sulaukę poetai. Rusniškiams buvo dvigubai malonu, kad jie pirmą kartą apsilankė jų krašte. Po trumpo kiekvieno autoriaus prisistatymo sekė literatūrinio žodžio skaitymai – linksmi, svajingi, verčiantys susimąstyti ir panirti į save, nusišypsoti ne tik sau , bet ir šalia sėdinčiam… Renginio metu buvo galima išgirsti aukštaičių tarme skaitomas ištraukas iš dar tik rašomos knygos.
Laikas, praleistas su įdomiais žmonėmis, prabėgo labai greitai, susirinkusieji net nepastebėjo, kada danguje sužibo pirmosios žvaigždės ir padvelkė rudeniška vėsa. Susitikimas artėjo į pabaigą, tačiau rusniškiai vėl laukia naujų projektų, naujų idėjų įgyvendinimo, naujų eilių.
