Susitikimas su žolininke Jadvyga Balvočiūte
2014 m. lapkričio 26 d. Agnė Gerlinskaitė, Auksė Čėsnienė
Lapkričio 25 dieną Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Rusnės filiale vyko paskaita ,,Žolelių poveikis žmogaus sveikatai ir jų naudojimas liaudies medicinoje”, kurią vedė garsi liaudies medicinos puoselėtoja, žolininkė Jadvyga Balvočiūtė, atvykusi iš Gyvolių kaimo (Mažeikių r.). Renginį finansavo Šilutės rajono savivaldybė.
Žmonės į renginį pradėjo rinktis net valanda anksčiau, visi nekantravo kuo greičiau susipažinti su liaudies medicinos puoselėtoja ir išgirsti apie žoleles, jų poveikį organizmui. Kol žolininkė ruošė savo žoleles ir arbatas, žmonės jau galvojo jiems aktualius klausimus ir tikėjosi, kad į kiekvieną jų užduotą klausimą bus atsakyta.
Jadvyga jau vaikystėje susidomėjo augalais. Būdama ketverių metų ji vaikščiodavo po pievas ir stebėdavosi tokia gausa žolelių, augančių mūsų gimtajame krašte. Jau tada žolininkė domėjosi žolelių įvairove, jų pavadinimais. Visą reikalingą medžiagą, pirmąsias žinias apie žoleles ji gavo iš savo senelės.
1968 m. J. Balvočiūtė baigė Kauno medicinos instituto Farmacijos fakultetą ir įgijo provizorės specialybę. Neilgai padirbusi vaistininke, Jadvyga perėjo dirbti į Kauno botanikos sodą. Čia ji įsijungė į Lietuvos botanikų draugijos veiklą, gilinosi į vaistinių augalų sritį. Nuo 2000 m. jai buvo išduotas leidimas verstis farmacijos praktika, o vėliau Jadvyga įkūrė individualią įmonę – vaistinę „Jadvygos žolės”.
Į renginį susirinkusiems žmonėms Jadvyga pasakojo apie vaistines žoleles, jų naudą ir poveikį žmogaus organizmui. Ji rodė, kaip kiekviena vaistažolė atrodo, kur ir kokiu metų laiku reikėtų prisirinkti, kaip paruošti džiovinti ir kada jau galima naudoti. Pasirodo, kad daugelis vaistažolių auga mūsų kiemuose, darželiuose ir tik mes, per skubėjimą, amžiną užimtumą, seniai nebepastebime jų, užmiršome pavadinimą arba laikome paprasčiausia piktžole, kurią reikia kuo greičiau išrauti. Anot žolininkės Jadvygos, netinkamų ir nereikalingų žolių nėra, yra netinkamas požiūris ir vartojimo būdas. Visos žolelės yra naudingos, tik tuo reikia domėtis.
Renginio dalyviai turėjo galimybę žolininkei užduoti klausimų. Žinoma, labiausiai rūpimas klausimas buvo apie tai, kokia žolelė padeda nuo vienos ar kitos ligos. Jadvygai atsakius į žmonėms rūpimus klausimus, visi buvo vaišinami arbata bei galėjo paragauti įvairiausių vaistažolių, jų šaknų.
Žolininkė į renginį atvyko ne tuščiomis, o su daugybe arbatų rūšių. Žaliava arbatų mišiniams, kuri yra tiekiama parduotuvėms, ruošiama iš daugiau kaip 120 augalų rūšių. Visos šios žolelės yra ekologiškos – išaugintos J. Balvočiūtės ūkyje arba surinktos iš sertifikuotų ekologiškų natūralių plotų. Paruoštuose stenduose puikavosi net 54 arbatų mišiniai nuo tam tikrų ligų. Kitos arbatos nuotaikingai pavadintos „Gera nuotaika” arba „ Kava be kavos”, „Gyvolių švelnioji” ir kt. Jų buvo tiek daug, kad žmonėms buvo sunku patiems apsispręsti ir išsirinkti labiausiai tinkančią arbatą, bet čia pat Jadvyga visiems padėjo savo išmintingais patarimais, dalino lankstinukus su žolelių sudėtimi, pavadinimais, individualiai bendravo su norinčiais daugiau sužinoti apie vienokias ar kitokias vaistažoles, jų naudojimą.
Beveik visi susirinkusieji ne tik įdėmiai klausėsi pasakojimo, bet ir labai susikaupę skubėjo žymėtis kiekvieną, jiems dar nežinomą arba iš naujo atrastą augalą, kuris galimai prisidės prie sveikatos stiprinimo arba padės atsikratyti žalingų įpročių.
O iš tiesų, kaip teigia J. Balvočiūtė, geriausia arbatą užplikyti verdančiu vandeniu, palaikyti apie 5 min. ir nusunkti. Žolininkė atskleidė, kad arbatos gydomoji galia atsiskleidžia tik tada, kai būna užplikomos palaidos žolelės (be sietelio), nes tada jos gerai išsimaišo, paskleisdamos savo gydomąsias savybes, ir arbatos skonis bei poveikis būna daug stipresnis. Visi išsiskirstė geros nuotaikos ir skubėjo grįžti namo bei užsiplikyti įsigytų arbatžolių.