Vilniaus knygų mugės „detektyve“ dalyvavo ir šilutiškiai

LR prezidentės sveikinimo kalba2015 m. vasario 20 d., Knygų mugės dalyviai – bibliotekininkai

Intriguojantis, muzikalus ir truputėlį detektyvinis – toks 2015-ųjų Vilniaus knygų mugės atidarymas. Atidarymo ceremoniją pradėjo „detektyvas“ – aktorius Andrius Bialobžeskis, kuris klaidžiodamas tarsi didžiuliame detektyviniame labirinte ieškojo „Knygos“. Šiemet mugės tema – detektyvas, todėl knygų mugės atidarymo metu net šalies Prezidentė tapo detektyvinės istorijos dalyve, padėdama išnarplioti užregztą intrigą ir paskelbti mugės pradžią.

„Knyga yra šviesa, tai ir žinios, ir gyvenimo patirtis, ir pareiga, ir pavyzdys. Knyga yra šviesa tam, kas nori siekti tos šviesos, kas nori siekti knygos ir ją turėti kaip savo kelrodį“, – teigė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

LR kulūtros ministras sveikina susirinkusiuosiusSveikindamas susirinkusius svečius LR kultūros ministras Šarūnas Birutis kalbėjo, jog skaitymas leidžia savarankiškai mokytis, pažinti ne tik kitas kultūras, bet ir greta esančiuosius, studijuoti ir svajoti, atrasti ir kurti. Ministras pabrėžė, kad Vilniaus knygų mugė, didžiausia Baltijos šalyse, po vienu stogu sukviečianti Lietuvos ir užsienio šalių kūrėjus, leidyklas, mokslo įstaigas, visuomenines organizacijas, kultūros įstaigas, žiniasklaidos, kūrybinių industrijų atstovus, yra ne tik svarbus ekonominis įvykis – tai intelektualinės laisvės ir kūrybinės vienybės pavyzdys.

Šventėje dalyvavo ir sveikino Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys, literatūros kritikas Valentinas Sventickas.

Šilutiškių bibliotekininkų lituanistikos tradicijų įprasminimo darbai paskelbti naujoje knygoje

Susitikome su Vilniaus universiteto profesoriaisSimboliška, kad pirmąją knygos mugės bičiuliams skirtą dieną yra tradiciškai pristatomos naujos svarbiausios ir reikšmingiausios knygos, skirtos nacionalinei kultūrai. Viena iš tokių – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos sudarytojų dr. Reginos Varnienės Janssen ir Jūratės Bičkauskienės parengta „Lituanistika ir kultūros politika (2003-2013). Parlamentinės komisijos istorija ir ataskaita“ (Vilnius, 2014). Knygos pristatyme dalyvavo garbūs Parlamentinės komisijos nariai: akademikas Antanas Tyla, prof. Domas Kaunas, prof. Andrius Vaišnys, Šilutės kraštietė prof. Dainora Abukevičienė, Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Edita Utarienė, hb. dr. Renaldas Gudauskas, naujo leidinio sudarytojai, dizaineriai, fotografai, lituanistikos tradicijų puoselėtojai ir šiaip smalsuoliai. Pasak R. Varnienės Janssen, „Knyga viena vertus yra ataskaita apie Seimo nutarimu veikiančios Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos įgyvendintas iniciatyvas, kita vertus – ji parodo lituanistikos sampratos plėtrą politikos, mokslo, kultūros kontekste, žmonių ir idėjų kitimą rūpinantis Lietuvos dokumentiniu ir nedokumentiniu paveldu“. Vienas iš leidinio autorių, parlamentinės komisijos sekretorius, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas ir Vilniaus universiteto dienų Šilutėje sumanytojas prof. Andrius Vaišnys pastebėjo, kad „lituanistika lengviausiai apibrėžiama objekto požiūriu, t. y. ja laikoma Lietuvos kultūrą tyrinėjančių mokslų visuma“. Būtent dėl to komisijos posėdžiuose būdavo reaguojama į aktualiausių įvykių aplinkybes, susijusias su lituanistinio paveldo verte. Šilutiškiai kartu su prof. Domu KaunuKnygos pristatymo moderatorius prof. Domas Kaunas pabrėžė senosios lietuviškos spaudos (laikraščių) išsaugojimo nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų spaudinių skyriuje svarbą. Pasak pašnekovo, „būtina spartinti dokumentų skaitmeninimą, originalai jau trupa, dūlija, jais naudojasi tik mokslininkai. Kaip mes ugdysime pagarbą lituanistiniam paveldui, jei jis nėra prieinamas jaunuomenei, studentijai, Lietuvos etnografinių regionų bendruomenėms?“. Ir čia pat prof. D. Kaunas pastebėjo: „Matau čia šilutiškius bibliotekininkus. Kokią didžiulę ir įspūdingą programą Šilutės knygininkai parengė ir įgyvendino Kristijono Donelaičio jubiliejui…“. Tik vieną akademinę valandą trukusiose knygos sutiktuvėse, kur kiekvienam (iš aštuonių kalbėjusiųjų knygos autorių) Parlamentinės komisijos nariui skrupulingai buvo leista kalbėti tik po 6 minutes, klausimams liko taip pat tik simbolinės 6 minutės. Sutiktuvėse pristatytame leidinyje yra įspūdingas pluoštas Šilutės krašto knygai ir knygininkams skirtų ženklų. Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečio Valstybinėje minėjimo programoje (2004) įrašytas šilutiškių bibliotekininkų projektas „Lietuvininkai šimtmečių vėtrose“, sujungęs net 19 knygos renginių (Kn.: psl. 75-76). Šilutiškiams dovanota knygaŠio projekto darbus iliustruoja Šilutės moksleivių ir Šilutės pirmosios gimnazijos mokytojos, lietuvininkų tarmės puoselėtojos Vaidos Galinskienės 2004-01-06 d. Parlamento galerijoje vestas renginys (Kn.: psl. 94, 98). Minint Kristijono Donelaičio 300-ąsias gimimo metines į Valstybinės minėjimo 2013-2014 metų programos priemonių planą įrašomas ir Valstybės lėšomis finansuojamas F. Bajoraičio viešosios bibliotekos projektas „Donelaitika: knyga, žodis, liturgija ir menas epochų kultūriniuose perskaitymuose“ (renginiai Lietuvoje ir užsienyje, Kn.: psl. 173).Nuotrauka iš dovanotos knygos Atskirame knygos skyriuje „Kalbos premija ir tradicija“ (Kn.: psl. 174) skelbiami visi įžymios lietuvių visuomenės veikėjos, redaktorės, spaudos laisvės gynėjos Felicijos Bortkevičienės vardo premijos laureatai. Už kultūros plėtojimą viešajame gyvenime, akademinėse socialinėse akcijose ir lituanistikos tyrinėjimuose šios premijos laureatais paskelbti: Vladas Žukas, F. Bajoraičio viešosios bibliotekos direktorė Dalia Užpelkienė ir Lietuvos veterinarijos akademijos Studijų skyriaus vedėja Violeta Bakutienė (Kn.; psl. 182-183 ir nuotrauka). Nuotrauka iš dovanotos knygosF. Bajoraičio viešosios bibliotekos skaitytojai su nauja, jos leidėjų ir autorių šilutiškiams autografuota, knyga „Lituanistika ir kultūros politika (2003-2013)“ gali susipažinti Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Bibliotekininkystės ir kraštotyros skyriuje bibliotekos darbo laiku.

Atviroje ir interaktyvioje bibliotekų erdvėje – šilutiškių paroda

Šilutiškių ekslibris parodaBibliotekų erdvėje buvo eksponuojama praėjusiais metais šilutiškių bibliotekininkų organizuotam tarptautiniam ekslibrisų konkursui „Kuršių marių vėtrungės – praėjusių amžių „feisbukas“ sukurtų mažosios grafikos kūrinių paroda. Mugės lankytojai ne tik gėrėjosi 47 dailininkų iš 19 pasaulio šalių konkursui atsiųstais meno kūriniais, bet ir sekė juose užfiksuotus Pamario krašto kultūros ir istorijos paveldo ženklus. Malonu buvo prie parodos stendų sutikti į mugę atvykusius kolegas bibliotekininkus iš kitų regionų, kraštiečius, apsikeisti draugiškais sveikinimais, gera nuotaika.Bibliotekų erdvėje - bibliorakulas

Bibliotekų erdvėje veikė „Gyvoji biblioteka“, kurioje knygas atstojo žmonės, o skaitymą – atviras pokalbis, diskusija. Tai neformalaus ugdymo metodas, skatinantis tarpusavio supratimą, toleranciją ir pagarbą žmogaus teisėms, padedantis išgirsti kitą bei būti išgirstam. „Gyvojoje bibliotekoje“ susitiko žmonės, apie kuriuos sukurta daug stereotipų (dėl tautybės, rasės, tikėjimo ir kitų įsitikinimų, seksualinės orientacijos, negalios ar kt.), kurie dažnai patiria diskriminaciją ir socialinę atskirtį, žmonės, kurie patys dažnai vadovaujasi stereotipais ir išankstinėmis nuostatomis. Dalyviai galėjo pasirinkti pašnekovus, užduoti rūpimus klausimus ir išgirsti atsakymus. Stebėję šį dialogą Šilutės bibliotekininkai sutarė, kad galbūt ateityje reikėtų tokią „Gyvąją biblioteką“ surengti ir mūsų mieste.

Mugės metu Lietuvos bibliotekų darbuotojai negailėjo patarimų lankytojams. Vyko konsultacijos, kaip susitvarkyti savo asmeninę namų biblioteką. Net ir mes turėjome galimybę išbandyti paslaptingąjį „Bibliorakulą“ ir gauti patarimų.

Prie parodosŠioje erdvėje mugės dalyviai galėjo ramiai pavartyti leidyklų knygas, pailsėti, pabendrauti prie kavos ar arbatos puodelio. Veikiančioje Bibliotekų erdvės laboratorijoje vyko užsiėmimai, kuriuose buvo galima susipažinti su ekslibrisu, išbandyti jo kūrimo subtilybes. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir „Robotikos mokykla“ kvietė susimeistrauti knygos skirtuką.




Malonios susitikimų akimirkos…

Vilniaus Knygų mugėje sutikome daug žymių visuomenės, kultūros ir meno žmonių, neabejingų literatūrai, knygai, bibliotekai. Vienas iš jų – ilgametis Šilutės bibliotekininkų bičiulis, Mažosios Lietuvos raštijos tyrinėtojas, knygininkas, bibliofilas, Vilniaus universiteto profesorius Domas Kaunas. Jam bibliotekininkai įteikė savo naujausią leidinį – tarptautinio ekslibrisų konkurso „Kuršių marių vėtrungės – praėjusių amžių „feisbukas“ katalogą.

Pabendravome ir su kitais knygų mugės dalyviais – Vilniaus universiteto dėstytojais: prof. habil. dr. Eugenijumi Butkumi, akad. prof. habil. dr. Jūru Baniu, doc. dr. Kęstučiu Dubniku. Jie pažadėjo dar šį rudenį atvykti į Vilniaus universiteto dienų Šilutėje renginius.

Režisierės D. Ibelhauptaitės autografasMalonu buvo sutikti Lietuvoje ir užsienyje žinomą režisierę Dalią Ibelhauptaitę, kuri lankytojams reklamavo ir juos kvietė į naujausią G. Verdi operą „Trubadūras“. Menininkė šilutiškiams dedikavo šią operą reprezentuojantį atviruką.

Paramos ir labdaros fondo „Švieskime vaikus“ atstovai, šalia oficialios knygų mugės temos, ypač didelį dėmesį skyrė mažiesiems. Paruoštame stende parodos lankytojus patys fondo steigėjai kvietė susipažinti su fondo leidybine veikla, organizuojamu Nacionaliniu vaikų literatūros konkursu, Mažųjų knygų bičiulių festivaliu. Vienas iš fondo steigėjų Ramūnas Karbauskis yra Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos tarptautinės vaikų knygos mugės „Mes iš Baltijos valstybių“ ir Šilutės mieto gimtadienio šventės tradicinių pusryčių „Žibų kaimo arbatinė“ rėmėjas, dovanojęs įspūdingas Naisių vasaros teatro programas.

…ir pabaigai

Nuotaikingą pusvalandį praleidome Šilalės kultūrininkų surengtame Žemaitijos kulinarinio paveldo pristatyme: Šilalės rajono savivaldybės viešoji biblioteka pagarsino išleistą knygą apie senąją šilališkių kulinariją „Pasmuokavuok, kap skane“. Pasidžiaugėme kaimynų sumanymu, nauju leidiniu, pasimėgavome žemaitiška tarme ir etnografinio ansamblio atliekamomis liaudies melodijomis, o, svarbiausia, pasmuokavuojome (paragavome) primirštus ar visai nežinomus patiekalus, kuriuos kadaise gamino ir valgė žemaičiai. Grįždami namo visi kartu skaitėme šią knygą ir „ragavome“ kone visus joje pateiktus patiekalus, pasidalinome prisiminimais apie savo tėvų ir senelių gamintus bei pačių išbandytus valgius.

Akimirkos iš Vilniaus knygų mugėsAkimirkos iš Vilniaus knygų mugėsAkimirkos iš Vilniaus knygų mugėsAkimirkos iš Vilniaus knygų mugėsŠilalės krašto kulinarinio paveldo pristatymeAkimirkos iš Vilniaus knygų mugėsAkimirkos iš Vilniaus knygų mugėsAkimirkos iš Vilniaus knygų mugėsAkimirkos iš Vilniaus knygų mugės

Spausdinti
Facebook komentarai