Žinių ir karjeros mugėje – Vilniaus universiteto aktualijos

2015 m. spalio 2 d.

Tradiciškai kas dvejus metus Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas pakviečia Šilutės krašto penkių gimnazijų gimnazistus susitikti Vilniaus universiteto „Žinių ir karjeros mugėje”. Renginiai telkia Šilutės krašto gimnazistus planuoti ir pasirinkti interesus atitinkančią karjerą, skatina profesinę motyvaciją, pilietinę brandą, sudaro galimybę geriau suvokti gyvenimo pašaukimą. Renginio metu pristatomos VU studijų naujovės.

Rugsėjo 24 d. Žemaičių Naumiesčio gimnazijoje vykusioje „Keliaujančioje žinių ir karjeros mugėje” dalyvavo Žemaičių Naumiesčio, Vainuto bei Švėkšnos „Saulės” gimnazijos mokiniai. Čia surengtos bendros integruotos pamokos „Vilniaus universiteto kaitos ženklai: atviras, besikeičiantis, augantis” metu universiteto Karjeros ir konsultavimo skyriaus vyr. specialistės Jurgita Norvaišienė ir Roberta Kutulytė pristatė universiteto istoriją, dabartį, studijų programas bei sąlygas.
Vėliau vyko darbas sekcijose „Pažink. Planuok. Pasirink”. Renginio dalyviai pasiskirstė į 8 sekcijas. Didžiausią susidomėjimą tarp dalyvių sukėlė filosofijos fakulteto profesoriaus dr. Albino Bagdono tema „Besimokančios smegenys” (27 dalyviai) bei prof. habil. dr. Fizikos fakulteto dekano Vytauto Balevičiaus paskaita „Taikomoji fizika – aukso vidurys tarp fizikos ir inžinerijos” (20 dalyvių).
Sekcijoje „Nuo klasikos iki įvairovės, nuo kalbos iki Europos kultūros” doc. dr. Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona pristatė studijų tvarką bei kitokios studentų veiklos galimybes, lietuvių bei kitų kalbų subtilybes ir kaitą. Sekcijoje „Besimokančios smegenys” klausytojams ne tik buvo pristatytas Filosofijos fakultetas, bet ir priminta smegenų sandara bei funkcijos. Sekcijoje „Taikomoji fizika – aukso vidurys tarp fizikos ir inžinerijos” mokiniai išgirdo apie dažniausiai pasitaikančius fizikinius reiškinius, atradimus, Fizikos fakultetą bei jo laukiančius pokyčius. Sekcijoje „Šiandieninis istorikas: studijų pasirinkimo ir karjeros galimybės” Istorijos fakulteto dekanas dr. Rimvydas Petrauskas pristatė Istorijos fakultetą, jo prioritetus, galimas pasirinkti istorijos mokslo sritis, mokslinį darbą apie vieną iš Lietuvos istorijos laikotarpių. Komunikacijos fakulteto dekanas prof. dr. Andrius Vaišnys sekcijoje „Komunikacija: studijų naujovės, pasirinkimų ir karjeros galimybės” ne tik kalbėjo apie studijų tvarką, naujoves, bet ir diskutavo apie karjeros galimybes plačiąja prasme. Dr. Vida Petrylaitė, Teisės fakulteto lektorė, sekcijoje „Šiandienos teisininkas: žinios, erudicija ir…?” supažindino su teisininkų – advokatų, antstolių, prokurorų, teisėjų – funkcijomis, studijų tvarka, pristatė savo veiklą fakultete. Sekcijoje „Žmonijos gamtamokslis raštingumas ir jo poreikis” doc. dr. Regina Prapiestienė, Gamtos mokslų fakulteto akademinių reikalų prodekanė, išsamiai pristatė visas bakalauro studijų programas: koks reikalingas konkursinis balas, studijų kainas ir kt. Ji papasakojo, ką gebės baigusieji šias studijų programas.
Didžiausią įspūdį dalyviams paliko darbas sekcijose „Matematika-informatika – harmoningai suderintos studijos. Kas tai?” (dr. Linas Būtėnas, Matematikos ir informatikos fakulteto akademinių reikalų prodekanas), „Žmonijos gamtamokslis raštingumas ir jo poreikis” (doc. dr. Regina Prapiestienė, Gamtos mokslų fakulteto akademinių reikalų prodekanė), „Besimokančios smegenys” bei „Šiandienos teisininkas: žinios, erudicija ir…?”.
Gausi Šilutės miesto gimnazistų auditorija su Vilniaus universiteto atstovais susitiko Šilutės pirmojoje gimnazijoje. Po trumpų Pirmosios ir Vydūno gimnazijų direktorių Laimos Spirgienės ir Marinos Stirbienės sveikinimų žodžių, universiteto Studijų direkcijos Karjeros ir konsultavimo skyriaus vyr. specialistės Jurgita Norvaišienė ir Roberta Kutulytė jaunuomenei pristatė seniausią ir didžiausią Lietuvos aukštąją mokyklą – Vilniaus universitetą.
Viešnios paminėjo, jog universitetas 2013 m. tapo pirmuoju universitetu pasaulyje, įvertintu Tarptautinės nevyriausybinės kultūros paveldo kokybės valdymo organizacijos HERITY, o 2014 m. skirtas StudyPortals apdovanojimas, kaip vienam geriausiai studentų įvertintų Europos universitetų (9+ balai iš 10). Universitete daugiau kaip 70 bakalauro ir 110 magistratūros studijų programas renkasi ir studijuoja per 19 tūkstančių studentų, kuriems žinias ir informaciją teikia apie 250 profesorių, 500 docentų, 600 lektorių, 450 asistentų. Gretutinės studijos studentams sudaro galimybes greta pagrindinės studijų krypties programos studijuoti kitos studijų krypties programą ir įgyti dvigubą kvalifikacinį laipsnį. Dalyvavimas ERASMUS praktikoje praverčia norint tobulėti, pasisemti vertingos profesinės patirties užsienio šalies įmonėje ar organizacijoje. Pranešėjos supažindino ir su studentams teikiamomis paslaugomis. Jų patogumui septynias dienas per savaitę ištisą parą veikia visiems atvira biblioteka, Kultūros, Sveikatos ir Sporto centrai, teikiamos Karjeros ir konsultavimo paslaugos, savo gabumus studentai gali patikrinti ar pareikšti dalyvaudami Studentų atstovybės veikloje. Apie studijų naujoves jaunuoliai kasmet informuojami Mokslo ir studijų mugėse Vilniuje ir Kaune, naujienas galima sužinoti ir dalyvaujant Mokymosi visą gyvenimą programos „Studentas vienai dienai” veikloje, individualių konsultacijų ir grupinių susitikimų metu, internetiniame puslapyje www.kviečia.vu.lt ar oficialioje universiteto „Facebook” paskyroje, kasmet išleidžiamas elektroninis leidinys „Kviečia Vilniaus universitetas”.
Komunikacijos fakulteto dekanas prof. dr. Andrius Vaišnys sekcijoje „Komunikacija: studijų naujovės, pasirinkimų ir karjeros galimybės” kartu su mokiniais pirmiausia gilinosi į komunikacijos reiškinį, jos sampratą. Komunikacija – tai bendravimo ryšys, tam tikras pranešimas, kurį turime profesionaliai sukurti ir perduoti. Profesorius pripažino, kad šiuolaikinės informacinės technologijos žmonių bendravimą paverčia techniniu, neleidžiančiu išreikšti jausmų, nuotaikų. Galbūt todėl daliai jaunų žmonių pastaruoju metu trūksta aktyvumo, motyvacijos. Ieškant savęs, atsakymų visada randama knygose. Jos verčia mąstyti, padeda suvokti, suprasti gyvenimo prasmę. A. Vaišnys patarė pirmiausia skaityti žymių autorių knygas, neeikvoti laiko nesudominančioms knygoms ir niekada nekreipti dėmesio į vis dar pasitaikančias rimtai skaitymo nevertinančių jaunuolių pašaipas.
Susitikimo metu mokiniai labiausiai domėjosi žurnalistikos studijomis. Vilniaus universitetas kasmet parengia apie 40 žurnalistų, programos nuolat atnaujinamos, nemaža dalis universiteto absolventų šiandien – žymūs šalies žurnalistai ir reporteriai. Tačiau dekanas A. Vaišnys perspėjo, jog žurnalistika, tai ne priemonė ar galimybė save parodyti, kaip kartais mano jaunas žmogus. Žurnalisto esminis tikslas – perduoti naujieną. Kaip jis tai padarys priklauso nuo asmens pastangų, noro, užsispyrimo.
Mokiniams taip pat pristatytos ir archyvistikos, kūrybos komunikacijos, informacijos bei bibliotekų paslaugų ir kitos Komunikacijos fakulteto bakalauro studijų programos.
Gimnazistai dalyvavo Vilniaus universiteto keliaujančio žinių ir karjeros knygynėlio sutiktuvėse.
Vilniaus universiteto profesoriai, dekanai, atvykę į Pamario kraštą, kasmet viešajai bibliotekai dovanoja knygų, kurios praturtina bibliotekos fondus, jos paklausios tarp studijuojančio jaunimo. Ir šiemet bibliotekos lentynos gausiai papildytos mokslinio, pažintinio, informacinio turinio leidiniais.
Tad penktadienį, rugsėjo 25 dieną, bibliotekos INFO taško jaunuomenei surengtos Vilniaus universiteto keliaujančio žinių ir karjeros knygynėlio, padovanoto F. Bajoraičio viešajai bibliotekai, sutiktuvės. Jose dalyvavo Šilutės Vydūno gimnazijos mokytoja Jūratė Gusevienė su savo mokiniais. Prie jų prisijungė ir Šilutės pirmosios gimnazijos gimnazistai.
Renginio dalyviams pristatytos prieš keletą metų ir šiemet padovanotos knygos. Gimnazistams aktualiausi tie leidiniai, kur galima rasti vertingos informacijos apie studijų Vilniaus universitete naujoves, karjeros galimybes.
Susirinkusieji turėjo galimybę susipažinti ir su bibliotekos 70-mečiui išleistu leidiniu „Biblioteka – durys, atviros visiems”.
Knygynėlio sutiktuvių metu veikė paroda „Vilniaus universiteto dienų Šilutėje akimirkos”.
Ar sugrįš į Šilutę baigusieji Vilniaus universitetą?
Diskusijų klubo 17.17 nariai Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos konferencijų salėje rinkosi diskusijai su Vilniaus universiteto dėstytojais, šilutiškiais pedagogais. Diskusijos tema – „Profesija, karjera, darbdavys: ar esame atviri iššūkiams?” Diskusijai vadovavo klubo 17.17 atstovas, pedagogas Jonas Jaunius.
Jis trumpai priminė diskusijų klubo tikslus ir apžvelgė pasirinktos temos aktualumą. Savo kalboje diskusijos vedėjas rėmėsi kelių pastarųjų metų žurnalo „Veidas” straipsniais apie Lietuvos aukštąsias mokyklas, profesijų pasirinkimą. Straipsniuose pateikiami faktai nedžiugina. Apie pusę baigusiųjų aukštąją mokyklą ar kolegiją papildo Lietuvos darbo biržoje registruotų bedarbių gretas. Tiesa, faktai liudija, kad įsidarbinimo problemos aplenkia Žemaitijos kolegijos, kuri glaudžiai bendradarbiauja su darbdaviais, absolventus. Šios kolegijos steigėja yra Plungės pramonininkų sąjunga.
Viename „Veido” numeryje rašoma apie į darbo rinką ateinančią naują darbuotojų kartą. Jai atstovaujantys darbuotojai pasižymi lojalumo, atsakomybės stoka, nenoru susikalbėti, nenoru būti pavaldiniais, tačiau su didelėmis ambicijomis.
Ar laukiami Šilutėje?
Jonas Jaunius klausė susirinkusiųjų: „Ar esame krašto patriotai, ar laukiame mokslus baigusių studentų sugrįžtančių įsidarbinti rajono įstaigose, įmonėse? Kiek pastaraisiais metais baigusių mokslus pamariškių įsidarbino Šilutės rajone?” Vienas didžiausių darbdavių AB „Šilutės baldai” per pastaruosius dvejus metus įdarbino 4 Kauno technologijos universiteto diplomantus, 2 iš Klaipėdos universiteto ir 5 – iš įvairių kolegijų. Baldininkai pageidautų glaudesnio bendradarbiavimo su gimnazijomis bei ryšių su aukštosiomis mokyklomis. UAB „Šilutės durpės”, pasiruošusi per metus įdarbinti 3 specialistus, pasigenda bakalauro išsilavinimą turinčių specialistų. Prieš kelerius metus UAB „Šilutės vandenys” buvo pasiruošę įdarbinti studijuojantį šilutiškį. Deja, pasiūlę darbą Šilutėje, išgirdo, kad baigęs mokslą jaunuolis į Šilutę neplanuoja sugrįžti. O štai jauni medikai mieliau renkasi darbą Šilutės ligoninėje. Šilutės rajone prekybos verslą plėtoja UAB „Šilutės prekyba”, kuriai vadovauja profesionalūs prekybininkai ir UAB „Egmina”, kuriai vadovauja kitų profesijų žmonės. Kitas pavyzdys, kad verslą įkurti galima neturint specialybės. Iškart po mokyklos baigimo įkūręs Verslo paslaugų centrą šilutiškis neneigia, kad kurdamas verslą daug ką darė spėliodamas, o jei būtų turėjęs išsilavinimą, daug ko būtų nė nepradėjęs daryti…
Absolventai darbo ieško miestuose
Diskusijų klubo narys Antanas Čepys, projektavimo firmos „Nemuno deltos projektai” direktoriaus pavaduotojas, džiaugėsi, kad Vilniaus universiteto dėstytojai sutiko padiskutuoti su diskusijų klubo nariais. Projektavimo įmonės vadovas apgailestavo, jog surasti jauną kvalifikuotą architektą yra didelis iššūkis. Tai nėra problema Kaune ar Vilniuje, ten architektų per daug. Kasmet paruošiama apie 150 architektų, o jų reikia gal tik provincijoje. Tam įtakos turi globalizacijos procesai, traukiantys jaunus žmones iš provincijos į miestus. Tik sukurdami išskirtines sąlygas tam tikroms darbo vietoms provincijoje galime tikėtis sulaukti jaunų specialistų.
Visuomenė diskutuoja, ar ne per daug turime universitetų, ar jie ne per daug paruošia specialistų, vėliau nerandančių sau vietos, dirbančių ne pagal specialybę? A. Čepys nusiteikęs optimistiškai. Jo nuomone, visuomenė tampa labiau išsilavinusi, daugiau žmonių turi aukštąjį išsilavinimą.
Klubo narys Petras Skutulas, „Pamario” laikraščio redaktorius kalbėjo, kad šiais laikais sunku tikėtis, kad redakciją papildys žurnalistikos studijas baigusieji VU studentai. Vilnius – toks akivaras, kuriame visko sutelpa labai daug… Ten ir „kelias į žvaigždes” daug artimesnis. Mūsų poreikius tenkina ir Klaipėdos universitete rengiami žurnalistai – šiuo metu dirba du žurnalistiką KU baigę korespondentai.
Diskusijų klubo narys Edvardas Jurjonas, ne vienerius metus besiverčiantis metalo dirbinių prekyba, neseniai baigė rekreacijos studijas. Pasak jo, jam studijos padėjo atrasti naują užsiėmimą, padedantį skleisti sveiką gyvenseną.
Ar tėvai skatina grįžti?
VU Komunikacijos fakulteto dekanas prof. dr. Andrius Vaišnys pastebėjo, kad tėvai ne visada savo vaikus skatina grįžti. Taigi atsakymo reikėtų ieškoti tarpusavio santykiuose. Ugdant jauną žmogų būtina jam įdiegti, jog jis pats yra kūrėjas.
Istorijos fakulteto dekanas dr. Rimvydas Petrauskas atkreipė dėmesį, kad universitetinių studijų esmė – gauti kuo daugiau žinių, ugdyti asmenybę. O tėvai, mokytojai turi skatinti mokinius rinktis specialybes, kurios jiems artimos pagal polinkius. Diskusijai pakrypus apie ankstyvą studentų profesinę karjerą, dekanas sakė, kad dirbantys studentai yra jų studijų stabdis – prastėja paskaitų lankomumas, nukenčia studijų kokybė.
Teisės fakulteto lektorė dr. Vida Petrylaitė nesutiko, kad reikėtų riboti visų studentų darbinę veiklą. Dauguma studijuojančių teisę pagal specialybę pradeda dirbti ketvirtame kurse. Tai idealu, atlikdami praktinį darbą studentai sužino daugiau.
Filologijos fakulteto dekanas doc. Dr. Antanas Smetona kalbėjo apie tai, jog reglamentuojamos profesijos yra teisė ir medicina. Tačiau žiūrint į tokią universiteto misiją pamatome, kokia sistema yra valstybėje. Į kolegijas stoja mažiau negu į universitetus, universitetas paruošia daugiau negu reikia specialistų. Tačiau lazda turi du galus. Jei ir toliau taip bus, tai ateityje pamatysime bankrutuojantį Klaipėdos universitetą, kuris, kaip teko išgirsti, yra Šilutės kraštui užuovėja.
Fizikos fakulteto dekanas profesorius habil. dr. Vytautas Balevičius pateikė Olandijos švietimo sistemos pavyzdį. Sistemos esmė yra glaudus ryšys: mokykla – valstybė – įmonė. Toks bendradarbiavimas suteikia naują požiūrį. Jis užsiminė, kad iš Lietuvos ne tik išvažiuoja, bet ir sugrįžta. Neretai grįžtantieji norėtų pasirodyti patriotais, tačiau yra „tarsi išsunkti vaisiai”.
Pasak Gamtos mokslų fakulteto akademinių reikalų prodekanės Reginos Prapiestienės, studentai sutiktų grįžti į namus, tačiau trūksta valstybinio požiūrio. Gamtos fakultetas netenkina geologijos firmų specialistų poreikio. Tokios įmonės, bendradarbiaujančios su Europos valstybėmis, studentus praktikai siunčia padirbėti Prancūzijoje, Olandijoje ar Skandinavijos šalyse. Ten padirbėję bakalauro studijų studentai pamiršta planus siekti tolimesnių studijų.
Ankstyva profesinė karjera
Šilutės pirmosios gimnazijos mokytoja Renata Petrenkienė pasidžiaugė diskusijoje iškelta problematika apie mokinį, mąstantį apie savo studijas, jas pabaigus ketinimus grįžti į namus bei gilesnę pažintį su būsima profesija jau mokantis. Karjeros ugdymas turi naują kryptį, yra individualios, grupinės konsultacijos, paskaitos, ryšiai su darbdaviais.
Šilutės pirmosios gimnazijos direktorė Laima Spirgienė pastebėjo, kad visko pradžių pradžia yra šeima. Taigi ir Lietuvos darbo birža turėtų atsigręžti į šeimas, kad dabar esančių 35 tūkstančių nemotyvuotų bedarbių armijos nepapildytų dar tiek pat.
Svečiai aplankė unikalią, neįprastos, trikampės plano formos Degučių Šv. Vincento Ferero bažnyčią, Žemaičių Naumiesčio muziejų bei naujai besikuriantį Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Žemaičių Naumiesčio filialą.

Jurgita Vingienė, Žemaičių Naumiesčio gimnazijos mokytoja, ugdymo karjerai koordinatorė
Gabrielė Alkimavičiūtė, Šilutės pirmoji gimnazija, gimnazistė
Virginija Veiverienė, Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos vyr. bibliografė
Žaneta Jokužytė, Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė
Laima Putriuvienė, laikraščio „Pamarys” žurnalistė