Spalvomis ir įmantriomis medžiagomis trykštanti menininkės Karaegg darbų paroda „2×2“
Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje iki kovo 19 d. veiks šilutiškės menininkės Karinos Kazlauskaitės intriguojanti, šypseną bei nuostabą kelianti konceptuali objektų ir juvelyrikos darbų paroda. Autorė, žvelgianti į pasaulį kartais plačiai atmerktomis, o kartais primerktomis akimis, pasivadinusi pseudonimu Karaegg, šią parodą pavadino „2×2”.
Profesionali menininkė teigia: „Parodos pavadinimas atrodo neturintis prasmės. Tačiau iš kitos pusės – tai labai paprastas pavadinimas, sudarytas tiesiog iš skaičių, su kuriais mes susiduriame kasdien. Ši paroda intriguoja ir provokuoja. Juk gerai įsisavintos patirtys ar puikiai prisijaukinta aplinka mus apgaulingai veikia, nes mes paprastai nebelinkę stebėti ir stebėtis tais „įvykiais“, kurie paprastai turi ir daugiau atspalvių, nei kad mes įpratę matyti ar manyti.
Pavadinimas čia tik teiginys. Nors „2×2” skamba kaip užduotis… Tačiau nereikia atsakymo, nes lygybės ženklo čia nėra. Meno kūriniai iš neįprastų, bet mums pažįstamų medžiagų, pavyzdžiui, kiaulės pūslės, žadina kiekvieno atmintį savaip, o žaismingas objektų pateikimas dažnai kelia šypsenas. Juk kiaulės pūslė – seniausias vaikų žaislas, suaugusiųjų „išmyslas“.
Parodoje eksponuojami papuošalai yra pagaminti iš prabangių ir netikėtų medžiagų, retų ir kasdien matomų, mus supančių objektų. Pavyzdžiui, segė „Auksinė lašiša“ – tai lašišos odos ir aukso sintezė. Sidabriniai auskarai yra su ausų kamštukais ir elektros laidais, o ant stručio kiaušinio lukšto nusileidus sidabrui šį pasaulį išvydo auskarai „Mergaitės“. Šalia papuošalų – pačios menininkės pagamintos grandinės, rankšluosčių ir gėlių kompozicijos, įdomūs, ore plevėsuojantys objektai: besisukantis „Disko kamuolys“ iš kiaulės pūslės ir veidrodėlių, instaliacija – objektas „Kvadratinė kiaulės pūslė arba Pūslė“, sudarytas iš šių komponentų: kiaulės pūslės, aukso, lošimo kauliuko, antenos ir medinės dėžės. O tarp šių meninių objektų išvysite animacinių filmukų „Na, palauk!“ bei „Tomis ir Džeris“ herojus – vilką ir kiškį, katiną ir peliuką. Atrodo tiek daug visko vienoje vietoje… Bet tai primena mūsų gyvenimus, kupinus įvykių, nuotykių, rutinos, emocijų ir spalvų.
K. Kazlauskaitė parodoje atskleidžia ir Lietuvos istorinį kontekstą, pristatomą kaip atskirų objektų mozaiką. Rankšluosčių kompozicijos mus nukelia į praeitį pas močiutę ar prosenelę, turėjusią lovatiesių, staltiesių, staltiesėlių, įvairiausių audinių pilną skrynią. Daugelis prisimena ir namus, papuoštus dirbtinių gėlių puokštėmis. Grandinės – tai skaudžių Lietuvai įvykių simbolis. Praeitį ir dabartį simboliškai jungia skirtingų istorinių laikotarpių animacinių filmukų herojai: bėga laikas, keičiasi metai, bet pamatiniai principai ir vertybės išlieka tos pačios. Kabantys objektai tarsi modernumo ir ateities apraiškos. Žvelgiant į parodos visumą, kyla klausimas, kokia ateitis be praeities? Menininkės biografija padeda atsakyti į šį klausimą.
K. Kazlauskaitė, Šilutėje baigusi mokyklą, įstojo į Vilniaus dailės akademiją, kur įgijo bakalauro ir magistro laipsnius. Dar studijuodama surengė ne vieną parodą. Vėliau jos darbus buvo galima išvysti ne tik Lietuvos miestuose: Telšiuose, Vilniuje, bet ir Latvijoje, Ispanijoje, Brazilijoje, JAV. Emigravusi į Norvegiją, įstojo į Norvegijos Amatų Dailės sąjungą. Šioje šalyje aktyviai dalyvavo meniniame, kultūriniame gyvenime, surengė ne vieną parodą. Šiandien ji gyvena ir kuria gimtajame mieste – Šilutėje. Tačiau ryšių su Norvegija nenutraukė. 2015 m. K. Kazlauskaitė gavo Norvegijos kultūros ministerijos stipendiją projektui „Nature as a Toy“ („Gamta kaip žaislas“). Jis Norvegijoje bus pristatytas šių metų spalio 15 d.
K. Kazlauskaitė įdomi ir jautri asmenybė, o jos kūryba iš tiesų labai intriguojanti ir nenuspėjama. Apie jos darbus, menines idėjas, koncepcijas, instaliacijas bei performansus rašė ir rašys dar ne vienas menotyrininkas. Kol kas įdomiausiai ir netikėčiausiai menininkės kūrybą pristato vienas iškiliausių lietuvių išeivijos filosofų, garsus Ohajo (JAV) universiteto profesorius Algis Mickūnas. Jis apie K. Kazlauskaitę ir jos darbus atsiliepė šiais žodžiais: „Per tavo kūrybą atsiveria pasaulio skambesys. Tu esi ta išmintis, kuri mokina filosofus. Tau linkiu patapti savo pačios meno kūriniu“. O apie menininkės darbus iš kiaulės pūslės filosofas yra parašęs: „Tavo menas atveria visą Lietuvos vaikų tiesiogią patirtį džiaugsminga pūslės barškūdija“.