Eilės, ištekėjusios iš autoriaus sielos gelmių
Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje savo poezijos knygą „Tekėjimas” pristatė kraštietis Gediminas Macijauskas, gimęs ir augęs Šilutėje. Čia baigęs vidurinę mokyklą, studijavo Vilniaus konservatorijos Klaipėdos fakultetuose teatro režisūrą. Po studijų dirbo Klaipėdos miesto mokyklose pedagogu. Šiuo metu gyvena Palangoje, dirba Klaipėdos pedagogų švietimo ir kultūros centre metodininku.
Į susitikimą su šilutiškiais Gediminas atvyko kartu su savo bičiulėmis – vaikų teatro režisierėmis Aukse Naujokiene ir Neole Juciene, kurios skaitė eiles iš jo knygos, o dainomis ir gitaros garsais knygos pristatymą paįvairino Audronė Benetienė.
Renginyje apie poeziją ir patirtas emocijas skaitant G. Macijausko eilėraščių knygą mintimis dalinosi šilutiškė pedagogė, lituanistė Irena Arlauskienė. Ji teigė: „Prisimindami kaip startą pačią pirmąją šilutiškių poezijos rinktinę „Dvidešimt ir vienas Šilutės užburtas“, galime didžiuotis, kad rašančių eilėraščius nemažėja, kad kartu su kraštiečiais jų priskaičiuosime žymiai daugiau. Be to, galime sakyti, jog tobulėja ir pati kūryba. Ji darosi sudėtingesnė, gilesnė, įgauna naujų raiškos formų, o juk poezija yra labai savitas ir sudėtingas menas… Įdomu tai, kad Gediminas nevadina savęs poetu, nes poetinė kūryba jį užklupo netikėtai – po gyvenimo mesto rimto išbandymo ji tiesiog ištekėjo iš sielos gelmių. Nenuostabu, juk kaip tik tokia ir yra poezijos prigimtis – ji atveria duris į „pasaulį žmoguje“… Dar išsamiau nesusipažinusiems su Gedimino knyga „Tekėjimas”, privalu pasakyti, kad knygutė yra maloni rankai – pritaikytas eilėraščiams skaityti formatas, gausiai iliustruota Rimos Baukaitės piešiniais. Jie ne tik papildo poetinį tekstą, bet ir skatina gilesnį prasmės apmąstymą“.
Pats autorius, pristatydamas savo kūrybą, patvirtino, kad poeziją pradėjo kurti po sunkios ligos, palietusios jį prieš penkerius metus. Jis neįvardija savęs poetu, o tik dalinasi patirtais išgyvenimais, paskatinusiais jį kurti eiles, kurios kaip vanduo sutekėjo į rinktinę „Tekėjimas“. Eiles skaitė ir komentavo pats autorius bei kartu su juo atvykusios viešnios. Eilėraščiuose vyrauja meilės savo kraštui, gamtai, žmogui temos.
Jaukioje aplinkoje šilutiškiai išgirdo autoriaus potyrius, paskatinusius jį kurti. Jis prisiminė laiką, praleistą Šilutėje, buvusius mokytojus, kalbėjo apie savo pomėgius – buriavimą, žvejybą, medžio drožybą, vyno gamybą. Reikia paminėti, kad G. Macijauskas yra ilgametis Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansamblio „Alka“ dalyvis. Jis šiltai atsiliepė ir, įteikdamas įvairiaspalvę tulpių puokštę, dėkojo savo mamai Rūtelei Macijauskienei, kuri visą gyvenimą dalyvavo Šilutės meno saviveiklos kolektyvuose ir šiuo metu, jau būdama garbaus amžiaus, dainuoja Šilutės mišriame chore „Pamario aidas“ bei Šilutės rajono vokiečių bendrijos „Heide“ chore.
Iš Bitėnų į renginį atvyko ir G. Macijausko jaunystės draugas, literatas bei visuomenininkas ir krašto tyrinėtojas Eugenijus Skipitis. Negailėdamas humoristinės gaidos jis dalinosi prisiminimais iš jaunystės laikų Šilutėje, kalbėjo apie išleistą Gedimino eilėraščių knygą, skaitė eiles.
Renginio pabaigoje autoriaus perskaitytose eilėse suskambo meilės savam kraštui gaida: „Per Šyšos vingį, per Šyšos gylį, per Šyšos ilgį vaikystė lydi. Nuo Nemuno pločio, per Nemuno kilpą
aplinkos grožis į širdį netilpo….“.. G. Macijauską sveikino, dėkojo ir linkėjimus išsakė artimieji, klasės draugai, kiti renginio dalyviai. Norintys galėjo įsigyti knygą ir skaitydami pasimėgauti eilėmis, ištekėjusiomis iš autoriaus sielos gelmių. I. Arlauskienė ragina G. Macijausko eilių skaitytojus: „Pasikalbėkime skaitydami knygą ir su poetu, ir su savimi. Raskime artimus minčių sąlyčio taškus, pasiduokime išgyvenimo jausmui. Ir nors „Tekėjimo“ eilėraščių žmogaus pasaulis yra gana artimas kiekvienam, bet kaip individualybė turtingas tuo, ko gal mes ir neturime“.
Informaciją rengė
Aldona Norbutienė
