Spalvų ir raštų pynė tautiniame kostiume
Lapkričio mėnesį Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Juknaičių filiale pristatyta fotodokumentikos paroda ,,Spalvų ir raštų pynė tautiniame kostiume“. Parodą, skirtą Tautinio kostiumo metams paminėti, parengė ir pristatė viešosios bibliotekos Pašyšių filialo bibliotekininkė Danutė Adomavičienė.
Parodos pristatymo metu papasakota apie lietuvių tautinio kostiumo grožį. Kostiumas buvo siuvamas iš specialių lininių ar vilnonių audinių, dažytų ryškiomis kontrastingomis spalvomis: raudona, mėlyna, žalia, juoda, ruda, geltona. Būtent audimas ir buvo vienas iš svarbiausių kaimo moterų užsiėmimų.
Lietuvos teritorijoje yra susiformavę penki etnografiniai regionai: Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija, Žemaitija, Mažoji Lietuva. Jie skiriasi vienas nuo kito tarmėmis, įvairiais etninės kultūros aspektais, tarp jų ir tautiniais drabužiais. Kostiumą visuose regionuose sudarė tos pačios pagrindinės dalys, skyrėsi tik drabužių sukirpimas, spalvos, ornamentai, audiniai, papildomos detalės, papuošalai bei kiti aksesuarai, nes kiekvienas regionas audė ir siuvosi savaip, laikydamiesi prosenelių tradicijų. Renginio dalyviams papasakota apie tautinių drabužių savitumus, būdingus tam tikram etnografiniam regionui.
D. Adomavičienė papasakojo, kad prijuostes Lietuvoje dėvėjo visos moterys, net mažos mergaitės, nes tai buvo labai svarbi moters kostiumo dalis, susijusi su papročių ir padorumo reikalavimais. Tuo tarpu vyrų kostiumas, kurio stilių dažnai lėmė turtas bei luominiai apribojimai, XIX amžiuje keitėsi greičiau ir ilgainiui tapo panašesnis į miestiečių aprangą.
Liemenės irgi laikytos privaloma kostiumo dalimi. Būtent liemenė aiškiausiai rodė aukštesnių luomų atstovų ir miestiečių madų įtaką.
Prieš daugiau nei 100 metų buvusi populiari visoje Lietuvoje tautinio kostiumo dalis – riešinės – šiandien tapo vėl madinga. Iš pradžių jas nešiojo tik vyrai – jos suverždavo plačias marškinių rankoves ir maloniai šildydavo, esant žvarbiam orui. D. Adomavičienė surengė edukacinį užsiėmimą – riešinių su karoliukais mezgimą. Šiuo metu tokios riešinės tapo ir moterų kasdieninės aprangos puošnia detale, kurią nusimegzti reikia daug kantrybės ir kruopštumo. Dalyvėms parodyti riešinių mezgimo raštai, papasakota apie karoliukų vėrimo ant siūlo gudrybes bei riešinių mezgimo principą. Viso užsiėmimo metu, vykstant smagiems pašnekesiams, stebino raštų gausumas, kūrybingas karoliukų spalvų derinimas, mezgimo preciziškumas. Ne viena renginio dalyvė užsikrėtė noru megzti riešines, puoštas smulkiais įvairiaspalviais karoliukais, nes jų grožis, atėjęs iš prosenelių tradicijų, abejingų nepalieka.
Parodą ,,Spalvų ir raštų pynė tautiniame kostiume“ aplankė ir Juknaičių pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo grupės auklėtiniai. Vaikams paaiškinta, kas yra tautinis kostiumas, kokios jo sudedamosios dalys, spalvos, kokie gražūs ir įvairiaspalviai tautiniai raštai. Susipažinę su tautiniu kostiumu, vaikai spalvino tautinius drabužius lėlėms, šoko ir žaidė liaudies žaidimus.
Rasa Vaičiulienė,
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos
Juknaičių filialo bibliotekininkė
