Virginija Chockevičiūtė-Kazlauskienė: „Mano tapybai nėra ribų“
Gaivų gegužės pradžios šeštadienį Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje apsilankė Panevėžyje gyvenanti šilutiškė Virginija Chockevičiūtė-Kazlauskienė. Kraštietė nudžiugino bibliotekininkus ne tik savo vizitu, bet ir padovanodama penkis autorinius tapybos darbus. Tai nebe pirmoji Virginijos dovana gimtojo miesto bibliotekai. Jos ankstesni kūrybiniai darbai jau eksponuojami ir puošia F. Bajoraičio viešosios bibliotekos erdves.
V. Chockevičiūtė-Kazlauskienė 1971 m. baigė Šilutės aštuonmetę mokyklą. Kaip ji pati prisipažįsta, mokykloje mažai domėjosi daile ir jos pamokomis. Mieliau žaidė krepšinį (trenerė L. Mačernienė) ar mėgavosi garsų pasaulio atradimais Šilutės vaikų muzikos mokykloje (mokytojas B. Masnikas). Šilutės kultūros namuose veikiantį piešimo būrelį lankė, ko gero, net neįtardama, kad vėliau ši veikla taps jos hobiu ir aistra.
1975-aisiais baigė penkerių metų mokslus Panevėžio J. Švedo pedagoginėje muzikos mokykloje, vėliau sekė studijos tuometiniame Šiaulių K. Preikšo pedagoginiame institute, Vilniaus edukologijos universitete. Tuo pačiu metu kraštietė užėmė įvairias pareigas Panevėžio miesto vaikų lopšeliuose-darželiuose: auklėtojos, auklėtojos-metodininkės, įstaigos vedėjos, ypatingosios auklėtojos. Energinga ir sportiška Virginija kurį laiką net žaidė Panevėžio „Ekrano“ moterų rankinio komandoje.
Šiuo metu V. Chockevičiūtė-Kazlauskienė dirba socialine darbuotoja Panevėžio specialiojoje mokykloje-daugiafunkciame centre. Darbas su vaikais paskatino atrasti naujas ir inovatyvias kūrybines veiklas, netradicinius būdus, priemones, įvairias technikas. Išryškėjo ir tyliai pasąmonėje tūnoję pedagogės gabumai tapyti. 2019 metai menininkei ypač įsimintini – ji priimta į Lietuvos tautodailininkų sąjungą. Menininkė mano, kad šiandieninę meilę dailei paveldėjo iš tėčio, apdovanoto prigimtiniais talentais ir meniniais gebėjimais.
Noras tapyti ir kūrybinės mintys dažniausiai užplūsta vakarais. „Kada ramu, galiu susikaupti, niekas netrukdo, tada mano tapybai nėra ribų. Kartais tapau ir sode. Galiu sėdėti iki nakties ir tapyti“ – atvirauja tautodailininkė. Nuolatiniame ieškojimų ir išbandymų kelyje kraštietė ieško savų temų ir personažų. Ne viename jos paveiksle įamžinti Šilutės miesto vaizdai: F. Bajoraičio viešoji biblioteka, geltonasis tiltas per Šyšą, pamario peizažai. Nors menininkė silpnybę jaučia gamtos tematikai, tačiau nevengia ir kitokio žanro kūrinių, yra net sukūrusi stilizuotų katinų kolekciją. Patirties, pasitikėjimo savimi, kruopštumo, užsidegimo menininkė semiasi Panevėžio dailės studijoje „Spalvų ratas“, o jos vadovo, dailininko Girmanto Rudoko, patarimus ypač vertina.
Tautodailininkė kasmet dalyvauja Panevėžio bendruomenių rūmuose organizuojamose ar miesto švenčių metu rengiamose meno parodose. Didžiąją dalį savo kūrybos dovanoja artimiesiems, bičiuliams, draugams. Bibliotekininkai viliasi, kad personalinę V. Chockevičiūtės-Kazlauskienės tapybos parodą laikui bėgant pavyks surengti ir gimtojoje Šilutėje.
Virginija Veiverienė
Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka
