Minint Žemaitijos metus aplankyti senieji dvarai ir bažnyčios
Minint Žemaitijos metus Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Juknaičių ir Pašyšių filialų bibliotekininkės surengė išvažiuojamąjį pažintinį renginį ,,Mūsų senieji dvarai ir bažnyčios“. Kartu su skaitytojomis aplankytos Švėkšnos, Žemaičių Naumiesčio bibliotekos, bažnyčios, Švėkšnos Genovaitės vila, Degučių trikampė medinė bažnyčia.
Švėkšna – Žemaitijos miestelis, garsėjantis aukščiausia rajone dvibokšte raudonų plytų bažnyčia. 1905 m. pastatyta neogotikinė bažnyčia – vienas pagrindinių miestelio architektūrinių paminklų. Išvykos metu apie Švėkšnos lankytinas vietas mums mielai sutiko papasakoti šio krašto istorijos žinovė Ona Norkutė. Aplankyta Švėkšnos „Saulės“ gimnazija, Laisvės paminklas, XIX a. įkurtas grafų Pliaterių parkas. Didžiulėje parko teritorijoje galima išvysti medžiais apsodintą alėją, svarbius kultūrinius objektus – saulės laikrodį, senovės romėnų medžioklės deivės Dianos skulptūrą bei išskirtinio grožio ampyro stiliaus vilą „Genovaitė“, kurią grafas Adomas Broel Pliateris 1880 m. pastatė savo žmonai.
Aplankę Švėkšnos biblioteką ir Švėkšnos kapinių koplyčią, kuri pastatyta XVIII a. pab., o nuo 1992 m. įtraukta į Kultūros vertybių registrą, išvykos dalyviai keliavo į Žemaičių Naumiestį.
Žemaičių Naumiestis – tai senas Žemaitijos pasienio miestelis, kurio apylinkėse gyventa nuo XIV a. Miestelio pasididžiavimas yra akmenimis grįsta, nuo XIX a. pr. mažai pakitusi, beveik puskilometrio ilgio, hektaro dydžio netaisyklingos trikampio formos teritorija, apstatyta mūrais ir trobesiais – senoji turgaus aikštė. Čia stovintys namai primena juose veikusias žydų, lietuvių, lietuvininkų parduotuves, smukles, dirbtuvėles. Žemaičių Naumiesčio gyventojų kasdieninį gyvenimą labiausiai veikė šalia ėjusi siena, skyrusi Mažąją ir Didžiąją Lietuvas. Žemaičių Naumiestis, kaip paribio miestelis, išsiskyrė savo daugiataute kultūrine aplinka. Dar ir šiandien miestelyje stovi trys maldos namai: evangelikų liuteronų (pastatyta 1842 m.), katalikų (1782 m.) ir žydų sinagoga (1816 m.). Daug dėmesio kultūrinei paribio miestelio istorijai priminti skiriama ir Žemaičių Naumiesčio muziejaus ekspozicijoje. Muziejininkė Inesa Krasauskaitė pristatė muziejuje sukauptas kolekcijas, eksponuojamas parodas ir papasakojo apie miestelio istoriją, architektūrą bei istorijai ir kultūrai nusipelniusius miestelio gyventojus. Aplankyta Žemaičių Naumiesčio Šv. Mykolo Arkangelo Romos katalikų bažnyčia, stovinti ant Vanagių piliakalnio, dar vadinamo Žaliuoju kalnu, paminklas ,,Žuvusiems dėl Lietuvos laisvės”, pastatytas 1928 m. miestelio centre, bei memorialas tėvynės kančioms atminti, pastatytas 1990 metais naumiestiškių rankomis.
Žemaičių Naumiesčio bibliotekoje keliautojams apie biblioteką papasakojo bibliotekininkė Nijolė Rimkienė. Visi apžiūrėjo veikiančias Valdemaro Tisaičio (Šilutė) ir Linos Eitmantytės-Valužienės (Vilnius) iliustracijų parodas, naumiestiškės abiturientės Ugnės Viktorijos Paulikaitės karpinių parodą. Prie kavos puodelio aptarti dienos įspūdžiai, prisiminta Pašyšių ir Juknaičių istorija bei lankytinos vietos.
Lankytasi Degučių Šv. Vincento Ferero bažnyčioje. Ji ypatinga tuo, kad yra bene vienintelė Europoje išlikusi trikampė medinė bažnyčia. Trikampis bažnyčios pastato planas labai neįprastas ir yra siejamas su Šv. Trejybės simboliu. Barokinė bažnyčia iškilo 1760 m. Bažnyčios šventorius apsuptas akmenų tvora. Dveji vartai įterpti tarp masyvių cementinių stulpų. Šventoriuje – koplytėlė, medinis kryžius su liaudies skulptūromis ir keturšonė, lentomis apkalta varpinė. Bažnyčia su joje esančiu sakraliniu dailės paveldu yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas.
Aplankydami žemaitiškąją Pamario krašto dalį Pašyšių ir Juknaičių bibliotekos lankytojai paminėjo Žemaitijos metus. Šiais metais sukanka 800 metų, kai Žemaitijos vardas minimas rašytiniuose šaltiniuose.
Rasa Vaičiulienė, Danutė Adomavičienė,
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos
Juknaičių ir Pašyšių filialo bibliotekininkės
