Katyčiuose palydėti gandrai
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Katyčių filiale vyko Laimos Šiaudvytienės fotografijų parodos „Gandrai išskrenda“ pristatymas, kurį inicijavo Katyčių seniūnas Jonas Lukošaitis. Vasaros pabaigoje besibūriuojantys gandrai – tai artėjančio rudens pranašai, todėl parodą autorė skyrė rugpjūčio 24 dieną minimai Šv. Baltramiejaus, gandrų išskridimo, dienai.
Šv. Baltramiejus gyveno I amžiuje ir buvo vienas iš 12 apaštalų. Jis krikštydavo žmones, atversdavo juos į krikščionišką tikėjimą. Manoma, kad jis atvertė į krikščionybę karalių Polimijų, o už tai karaliaus brolis Astiagas gyvam Baltramiejui nulupo odą ir paskandino. Šv. Baltramiejus laikomas kailiadirbių globėju. Jis vaizduojamas su peiliu rankoje, persimetęs per petį savo paties odą.
Ruoštis kelionei gandrai pradeda jau nuo rugpjūčio pradžios. Jaunikliai mankština sparnus, o jų tėvai intensyviai gaudo maistą ir neša savo vaikams, kad tik šie sukauptų pakankamai jėgų. Prasidėjus rugiapjūtei į laukus suskrenda jau ir jauni, ir suaugę paukščiai. Čia jiems daug lengviau surasti ir sugauti išbaidytus vabzdžius, peles, varles, ištraukti slieką. Rugpjūčio pradžioje gandrai dar sugrįžta nakvoti į savo lizdus, tačiau su laiku šis ryšys silpsta ir gandrai nakvynei renkasi laukų ar pamiškių medžius. Žmonės sako, kad prieš išskrisdami gandrai dar apsilanko gimtuosiuose lizduose, kad atsisveikintų prieš ilgą kelionę. Tačiau ne visi. Ražienose ar pievose galima pamatyti didesnį susirinkusį gandrų būrį, kuris liaudyje gandrų seimais vadinami.
Gandrų susibūrimams prieš jiems išskrendant apibūdinti nuo seno buvo vartojama „seimų” sąvoka: ilgakojai seimus neša – ruduo atėjo. Tautosakoje posakis „seimą nešti” reiškė tartis susirinkime, posėdžiauti. Seimų metu gandrai bando jėgas, tikrina, kaip būrys pasiruošęs kelionei.
Baltieji gandrai keliauja toli – per 2–3 kelionės mėnesius šie paukščiai įveikia 8–10 tūkstančių kilometrų ir kai kurie iš jų pasiekia net Pietų Afrikos Respubliką. Pasiekia ne visi – net jei jiems pasiseka įveikti tolimą kelią ir nepalankias oro sąlygas, Etiopijoje, Somalyje, Zaire ir kai kuriose kitose Afrikos šalyse gandrai medžiojami maistui.
Parodos pristatymo metu Laima Šiaudvytienė kalbėjo, kad fotografija susidomėjo paauglystėje, kai tėtis padovanojo fotoaparatą. Mokydamasi Klaipėdoje siuvėjos amato kartu baigė ir fotografijos kursus – išmoko daryti juodai baltas nuotraukas. Pirmose fotografijose užfiksuoti draugai, giminaičiai. Likimas lėmė ištekėti už miškininko ir apsigyventi šalia miško. Iš čia kilo ir Laimutės susižavėjimas gamtos grožiu, ji pradėjo fotografuoti augalus, paukščius, vabzdžius, grybus. Fotografė jau turi parengusi ne vieną dešimtį parodų gamtos tematika. 2009 m. jos fotografijų paroda „Pavasaris“ buvo pristatyta Katyčių bibliotekos lankytojams. Savo fotografijas autorė skelbia internetiniuose puslapiuose, yra išleidusi fotoalbumą apie gamtą, sukūrusi daugybę vaizdo klipų. Jos nuotraukos dažnai rodomos per TV3 kanalą po orų prognozės.
Bibliotekos lankytojai palinkėjo gandrams gero skrydžio, o darbų autorei – nesiskirti su fotografijos menu, rengti parodas, įvairiuose leidiniuose pristatyti krašto gamtos savitumą.
Katyčių bibliotekoje paroda veiks iki spalio 2 dienos.
Marina Lodusova,
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos
Katyčių filialo bibliotekininkė
