Bibliotekos knyginio paveldo rinkinyje – praėjusio laiko antspaudai

Kiekviena biblioteka turi savų knygų perlų. Ir kartais nebūtinai tai turi būti visų pripažintos, liaupsinamos, „einamosios“ knygos. Šį kartą aptarsime tas knygas, prie kurių, ko gero, jau niekada nesidrieks skaitytojų eilės, kurios jau nebus ieškomos knygų fanatikų, nebent keistuolių kolekcininkų ir bibliofilų. Šie leidiniai tyliai, retai sulaukdami kokio paklydusio smalsuolio rankos prisilietimo ar žvilgsnio, stūksos lentynose lyg monumentai amžių, kurie jau gerokai nutolę į praeitį, kurių daug kas nematę, nepažinę, o jeigu kas ir gyvenęs tuo metu, tai ne kiekvienas begali ką nors prisiminti ar papasakoti.

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos fonduose yra tokių knygų perlų. Beveik visos jos saugomos Bibliotekininkystės ir kraštotyros skyriuje, sudarydamos knyginio paveldo rinkinį. Vienas už kitą įspūdingesnių atradimų galima rasti vartant XIX–XX a. pr. knygas. Jos įdomios ne tik savo išskirtine išvaizda, turiniu, iliustracijomis, kalba, bet ir buvusių šeimininkų paliktais ženklais: įvairiausiais rankraštiniais įrašais, marginalijomis, proveniencijomis. Visi šie ženklai pasakoja knygos istoriją, jos kelionę į šiandieninės bibliotekos rinkinius bei gerokai didina sukaupto knyginio paveldo rinkinio kultūrinę, istorinę svarbą.

Knygos nuosavybės ženklai, kuriais rūpestingi savininkai (tiek privatūs asmenys, tiek įvairios organizacijos ar įstaigos) žymi jų bibliotekoms priklausiusius spaudinius, vadinami proveniencijomis (lot. provenio – kylu, atsirandu). Dažniausiai naudojami knygų nuosavybės ženklai yra ekslibrisai, lipdės, įrašai, antspaudai. Apie 400 leidinių, esančių minėto viešosios bibliotekos skyriaus knyginio paveldo rinkinyje, rastos proveniencijos byloja, jog šios knygos yra turėjusios ne vieną savininką. Fonde galima rasti knygų iš buvusios Marijampolės marijonų vienuolyno bibliotekos, Kauno komercinės mokyklos knygyno, Jurbarko valdžios gimnazijos knygyno, Lietuvių šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti, „Aušros“ mergaičių gimnazijos knygyno Kaune, Kretingos pranciškonų ordino gimnazijos knygyno, Lietuvių katalikiško jaunimo sąjungos „Pavasaris“, kt. Dalis leidinių atkeliavo iš užsienio valstybėse veikusių bibliotekų, mokyklų, privačių archyvų: Šv. Jurgio mokyklos Čikagoje (JAV), privačios lietuvių gimnazijos Vokietijoje, Toronto (Kanada) lietuvių Prisikėlimo parapijos bibliotekos, Maironio lituanistinės mokyklos Lemonte (Čikaga, JAV), kt.

Privačių knygų rinkinių ir Šilutės liaudies bibliotekos knygos

Dėmesio centre pirmiausia atsidūrė Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos knyginio paveldo rinkinio spaudiniai, kurių puslapiuose esantys nuosavybės ženklai – antspaudai – vienaip ar kitaip siejasi su Klaipėdos krašto visuomeniniu ir kultūriniu gyvenimu, čia veikusiomis bibliotekomis, knygynais, buvusiais privačių bibliotekų rinkiniais. Šie leidiniai liudija ne tik krašto istorinį, kultūrinį, kalbinį, etninį savitumą, bet ir praėjusio laikotarpio Pamario gyventojų gyvenimo būdą, atskirų žmonių pomėgius, veiklos detales. Vienoje iš viešojoje bibliotekoje saugomų knygų – antrajame vokiečių rašytojo Karlo Majaus (Karl May) tritomio romano „Old Surehand“ (Old Šurehendas) tome puikuojasi prieškario Šilutės teismo advokato ir notaro Oskaro Šneideraičio (Oscar Schneidereit) privataus knygų rinkinio antspaudas vokiečių kalba Oskar Schneidereit/Rechtsanwalt u. Notar/Heydekrug (Memelgebiet)/Stockmannstrasse/Telefon Nr. 33. Nuo XX a. 3-iojo dešimtmečio iki pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos Šilutės teismo advokatas ir notaras buvo O. Šneideraitis. Manoma, kad teismo pastate įkurtame bute advokatas ir gyveno. Nenuostabu, kad būdamas teisininku O. Šneideraitis galėjo mėgti nuotykinio žanro knygų autorių K. Majų. Advokatas, beje, aktyviai dalyvavo ir vietos visuomeniniame gyvenime – buvo tarp entuziastų, kurie 1919 m. įsteigė irkluotojų draugiją Šilutėje, keletą metų net vadovavo jai.

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos knyginio paveldo rinkinyje yra ir A. Lorat priklausęs leidinys „Praktische Geometrie“ (Praktinė geometrija) su antspaudu A. Lorat/Heydekrug.

XX a. pradžioje senojoje Šilutėje ėmė rastis privačios komercinės bibliotekos. 1922 m. vasario 1 d. viešbučio „Prie pašto“ patalpose tokią biblioteką įkūrė knygyno ir antikvariato savininkai Tobynai (Tobien). Nors už knygų skolinimąsi buvo imamas mokestis, tačiau Tobynų biblioteka tarp miestelėnų buvo populiari ir mėgstama. Ši kultūros įstaiga po 1932 m. perėjo savivaldybės žinion. Paskatinus Klaipėdos apskrities mokyklų tarėjui Richardui Meyeriui biblioteka buvo įkurdinta Liaudies mokykloje. Tačiau jos būklė dėl to nepagerėjo – biblioteka skurdo viename ankštame mokyklos kambarėlyje. Tad 1936 m. vietos valdžia patvirtino projektą, pagal kurį per kelis mėnesius Žalgirio gatvėje nr. 2 buvo pastatytas specialus pastatas bibliotekai, kur jis tebestovi ir šiandien. Įkurtuvės įvyko 1937 m. lapkričio 12 d. Vieno aukšto name biblioteka gavo 3 sales: knygų saugyklai, abonementui ir skaityklai. Buvo prenumeruojami visi Klaipėdos krašto, nemažai likusios Lietuvos dalies ir svarbesni užsienio periodiniai leidiniai. 1937 m. pradžioje bibliotekos fonduose saugota apie 5 000 knygų. Daugiau nei 90 proc. fondo buvo vokiečių kalba. Didžiąją fondo dalį sudarė beletristika, visuomeninė politinė literatūra, klasika, mokslo populiarioji literatūra. Lietuviškos literatūros turėta mažai. Ten buvo įkurta ir jaunimo bibliotekėlė, kurioje rinkosi mėgėjų dramos būrelis. Beje, biblioteka buvo tapusi ir informacijos apie mieste organizuojamus renginius skleidėja bei bilietų į muzikinius koncertus platintoja. Šilutės liaudies biblioteką 1939 m. smarkiai nusiaubė hitleriniai okupantai. Iš fondų buvo išimta visa „nevokiškos dvasios“ vokiečių, anglų, lietuvių ir kai kuriomis kitomis kalbomis išleista literatūra. Nacistų viešpatavimo metais bibliotekoje liko tik 3 000 knygų. Biblioteka buvo išblaškyta Antrojo pasaulinio karo pabaigoje.

Keletą antspaudais …biblioteh(?)/M. Tobien/Heydekrug ir Volksbücherei Heydekrug/(Memelgebiet) paženklintų privačios Tobynų ir Šilutės liaudies bibliotekos knygų (5, visos vokiečių kalba) dabar saugo Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka. Jas bibliotekai XX a. paskutinį dešimtmetį dovanojo Bronislava Zenkevičienė (1919–2007), žinomo šilutiškio kolekcionieriaus Vladislovo Zenkevičius (1916–1985) žmona. Nors V. Zenkevičius garsėjo kaip numizmatas, o jo žmona Bronislava rinko atvirukus, bet, matyt, abu buvo neabejingi ir senajai knygai.

Įdomi austrų rašytojo, pasakotojo ir folkloristo Josefo Wichnerio pamokančių istorijų ir linksmų pokštų rinkinio „Aus der Mappe eines Volksfreundes“ (Iš liaudies aplanko), išleisto 1895 m., kelionės į Šilutės F. Bajoraičio viešąją biblioteką istorija. Knyga antspauduota Šilokarčemos apskrities kilnojamosios bibliotekos antspaudu: Heydekrug. Ostpr./Kreiswanderbibliothek. Kurį laiką knyga priklausė bibliotekai ją dovanojusios Zitos Šekštelienės mamai. Ją moteriai, suprantančiai ir kalbančiai vokiškai, mainais už maisto produktus prieškario ar karo metais buvo atidavęs vokietis. Kaip knyga pakliuvo į pastarojo rankas, belieka tik spėlioti.

Mažojoje Lietuvoje valdžios nurodymu kiekviena apskritis XIX–XX a. sandūroje steigė kilnojamąsias bibliotekas. Taip buvo siekta bent dalinai išspręsti vyravusią kaimo gyventojų aprūpinimo knyga problemą. Apskričių kilnojamosios bibliotekos kaimuose skleidė žemės ūkio, mokslo populiarinimo, grožinę ir visuomeninę politinę literatūrą vokiečių kalba. Lietuviško turinio spaudos buvo nedaug.

Klaipėdos krašto švietimo įstaigų ir draugijų palikimas

Pora knygų (Chamberlain, Hiuston Stewart. Goethe (1932); Heimat und Welt. T. 3 : Afrika/ Asien/ Australien (1940) su antspaudais Memelgau/Heydekrug/Herderschule; Herderschule /Oberschule für Jungen Heydekrug į Šilutės F. Bajoraičio viešąją biblioteką pateko iš senojoje Šilutėje veikusios Herderio gimnazijos.

1987 m. rajoniniame laikraštyje „Komunistinis darbas“ buvo išspausdintas tuometinio Vilniaus universiteto Knygotyros katedros vedėjo, docento Domo Kauno pokalbis su Lietuvos kultūros istoriku, knygotyrininku Levu Vladimirovu (1912–1999), buvusiu Herderio gimnazijos mokiniu 1928–1932 m. Jis prisiminė, kad tuo metu Šilutėje veikė dvi bibliotekos – savivaldybės išlaikoma liaudies biblioteka ir mokyklos biblioteka. Mokyklos biblioteka turėjo apie 10 000 knygų. Joje buvo literatūros (ypač vokiečių kalba) filologijos, kraštotyros klausimais, akademiniai Johano Gotfrydo Herderio ir Imanuelio Kanto veikalų leidimai, Hermano Zudermano, Ernsto Vicherto, kitų Rytų Prūsijos rašytojų kūrinių. Kiek mažiau buvo sukaupta geografijos ir astronomijos mokslo leidinių. Lietuviškų knygų buvo nedaug – tik tiek, kiek reikalinga mokymo procesui. Gimnazija visuomenėje buvo laikoma pakankamai rimta mokymo įstaiga. Moksleivius čia mokė aukščiausios kvalifikacijos mokytojai: prof. Ernestas Grossas (Vengrijos vokietis), mokslo daktarai Ulrichas Polė (Pohle), Krochas, P. Ulrichas, kiti gabūs pedagogai. Gimnazijos parengti abiturientai buvo palankiai vertinami Karaliaučiaus universitete, kitose to meto Vokietijos aukštosiose mokyklose.

Su Pagėgių Donelaičio gimnazijos knygyno (nuo XX a. pradžios iki ketvirtojo dešimtmečio bibliotekos buvo vadinamos knygynais) antspaudu Pagėgių Duonelaičio Gimnazijos KNYGYNAS į Šilutės F. Bajoraičio viešąją biblioteką pateko 1930 m. Šiauliuose išleista J. J. Trojanovskio „Gamtos mokslo vadovėlio“ pirma dalis (1930), Vinco Kudirkos perdaryta A. Dygasinskio apysaka „Žvirbliai“ (1922) ir Vydūno knyga „Rožės ir lelijos“ (1933).

Tarpukariu Pagėgiuose pastatyta lietuviškoji Kristijono Donelaičio gimnazija buvo įvardinama kaip didžiausia Klaipėdos krašte ir net visoje Lietuvoje. Šioje gimnazijoje mokėsi garsūs lietuvių poetai, karo metais pasitraukę į vakarus: Henrikas Nagys, Irena Aldona Nasvytytė, Algimantas Mackus. Lietuviškos kalbos į šią gimnaziją mokytis važiavo net ir vokiečiai iš kaimyninės Tilžės. Neatsitiktinai ir mokyklos bibliotekos fondas (apie 4 800 knygų) pasižymėjo gausesniu lietuviškų knygų skaičiumi, o pačios knygos pažymimos antspaudais lietuvių kalba.

Pagėgių Donelaičio gimnaziją, kaip ir tuometinę Šilutės progimnaziją, išlaikė Klaipėdos krašto mokyklų draugija, veikusi 1926–1939 m. Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka savo fonduose saugo draugijos antspaudu pažymėtą gamtininko, pedagogo Jono Barono parengtą gamtos mokslų vadovėlį „Kaip tirti gamtą“, išleistą Klaipėdos „Ryto“ spaustuvėje 1924 m. Jau pirmaisiais veiklos metais draugija pradėjo sudarinėti savo biblioteką. Ji buvo skirta mokytojų profesinei kvalifikacijai tobulinti, todėl komplektuota daugiausia vien pedagoginė literatūra. Klaipėdos krašto mokyklų draugija savo išlaikomas mokyklas (apie 60 – 1938 m.) aprūpindavo kilnojamosiomis bibliotekėlėmis. 1939 m. jų buvo 15, jos iš viso turėjo apie 4 000 knygų. Bibliotekėlės buvo viešos: aptarnaudavo mokinius ir apylinkės gyventojus. Knygų išdavimą be atskiro atlyginimo tvarkė mokytojai. Knygynėlių poreikis buvo didelis, jų nepakako, nes knygų mėgėjai vis daugiau norėjo ne vokiškų knygų, bet kitokio turinio skaitymų.

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos knyginio paveldo rinkinį papildo Žemaičių Naumiesčio viešosios valstybinės bibliotekos, įkurtos 1937 m., darbuotojos Jadvygos Verpečinskienės grupelė išsaugotų knygų, šalyje išleistų tarpukariu, bei antspauduotos knygos iš sovietiniais laikais veikusių organizacijų: pvz., Šilutės ligoninės bibliotekos.

Išliekamąją vertę, žavesį knygoms suteikia jose išlikę ankstesnių savininkų rankraštiniai įrašai. Ypač senųjų Klaipėdos krašto gyventojų – lietuvininkų. Šie leidiniai prašyte prašosi atskiro dėmesio ir aprašymo ateityje.

Šaltiniai:

Barasa, Darius. Šilutė: miestietiškos raidos metmenys. II dalis. Prieiga per internetą: http://www.silaine.lt/2008/2008-06-10/miestas-IId-11.htm Žiūrėta 2019 m. gruodžio 19 d.

Juška, Albertas. Mažosios Lietuvos mokykla. Klaipėda, 2003, p. 621–631, 636–639.

Kaunas, Domas. Mažosios Lietuvos bibliotekos. Vilnius, 1987, p. 181–182.

Kaunas, Domas. Mažosios Lietuvos lietuvių bibliotekos 1920–40 m. Vilnius, 1984, p. 37–38, 94.

Meškauskienė, Regina. Šilutės irkluotojų draugija. Prieiga per internetą: https://www.silaineskrastas.lt/kultura/silaines-sodas/silutes-irkluotoju-draugija/ Žiūrėta 2019 m. gruodžio 12 d.

Vladimirovas, Levas. Profesoriaus jaunystės miestas: [pokalbis su L. Vladimirovu / parengė Domas Kaunas]. Komunistinis darbas. 1987, vasario 21, p. 3–4.

Virginija Veiverienė