Atgyjantis Pamario raštijos lobynas

Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka šiais metais įgyvendina projektą „Interaktyvus Pamario raštijos lobynas: išgirsk, prisiliesk, pamatyk“, finansuojamą Šilutės rajono savivaldybės ir Lietuvos kultūros tarybos. Pagrindinis projekto tikslas – aktualizuoti bei populiarinti Pamario raštijos palikimą Lietuvos kultūros paveldo kontekste, naudojant inovatyvias informacines technologijas.

Projekto įgyvendinimo darbai
Pavasarį prasidėjo projekto įgyvendinimo darbai. Įsigyta reikalinga įranga, svarbiausias ir didžiausias pirkinys, kuris gana ilgai, bet sėkmingai keliavo į Lietuvą, – tai interaktyvus stalas. Jis, atsižvelgiant į projektui įgyvendinti skirtą finansavimą, pirktas iš įmonės, atliksiančios interaktyvaus žemėlapio programavimo darbus.

Vasarą ir rugsėjį buvo renkama, sisteminama, apibendrinama istorinė, kraštotyrinė medžiaga, rengiami ir redaguojami tekstai apie žymius Pamario raštijos veikėjus bei su jais susijusius objektus: pastatus, paminklus, kapus ir t. t. Medžiagą rinkti padėjo ne tik bibliotekos ir jos filialų darbuotojai, bet ir seniūnijų gyventojai, moksleiviai. Aktyvi Šilutės krašto kultūros puoselėtoja, metraštininkė Violeta Astrauskienė suteikė naudingos žodinės ir vaizdinės informacijos apie Saugose kurį laiką dirbusį kunigą, publicistą, vertėją Martyną Benjaminą Laužemį (1866–1924).

Stengtasi, kad prie parengtų tekstų būtų pateiktos ir fotografijos. Raštijos veikėjų portretų ir senųjų Šilutės miesto vaizdų atsiuntė Kintų Vydūno kultūros centras, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Šilutės Hugo Šojaus muziejus, Zarasų krašto muziejus. Sandra Tarozaitė nepabūgo įžengti į Žalgirių mišką ir užfiksuoti uodų bei mašalų apsuptyje stūksantį Hermano Zudermano ąžuolą.

Fotografijos ir įvairūs vaizdai mieli akiai, o ausiai – garso įrašai. Švėkšniškė, ilgametė pedagogė, besidominti krašto istorija, Ona Norkutė papasakojo apie prelatą, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Steponą Kazimierą Šaulį (1872–1964) ir Lietuvos istorijos šaltinių, lietuvių kalbos, spaudos bei knygos istorijos tyrėją, bibliografą, kolekcininką, grafą Jurgį Platerį (1810–1836). Kraštotyrininkė Ramutė Jagintavičienė pasidalino prisiminimais apie Mažosios Lietuvos istorijos tyrėją, švietėją ir bibliofilą Petrą Jakštą (1899–1988). Šie pasakojimai užfiksuoti garso įrašuose, kurie irgi bus pateikti interaktyviame žemėlapyje.

Vieno paminklinio akmens istorija
Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė maloniai pasidalino savo žiniomis apie netoli Kintų evangelikų liuteronų bažnyčios stovintį paminklinį akmenį, skirtą rašytojui Vydūnui.

1988 m. gegužės 8 d., minint Vydūno 120-ąsias gimimo metines, Kintuose iškilmingai atidengtas paminklinis akmuo su skulptoriaus Petro Gintalo sukurtu bareljefu ir užrašu. Bronzos lentelę su tekstu „1888–1892 metais Kintuose gyveno ir dirbo Vydūnas” nuliedino Dionyzas Varkalis (Klaipėda).

Šalia akmens pasodintas Vydūnui atminti skirtas ąžuoliukas. Kintų evangelikų liuteronų bažnyčioje (joje tada buvo parodų ir koncertų salė) veikė Vydūnui skirta paroda, kurios unikalus eksponatas – šilutiškių Kazio Budgino, Šarūno Laužiko, Sauliaus Sodonio  Taline (Estija) rasta ir iš ten atsivežta Vydūno arfa. Tądien buvo išrinkta iniciatyvinė grupė Vydūno draugijai steigti, kurios veikloje dalyvauti išrinkti filosofas Vacys Bagdonavičius, istorikas Domas Kaunas, poetai Marytė Kontrimaitė ir Virgilijus Gasiliūnas, muziejininkas Dionyzas Varkalis, mokytojas Saulius Sodonis, kraštotyrininkas Kazys Budginas. Draugijos steigiamasis suvažiavimas įvyko Vilniuje, tuometiniuose Profsąjungų rūmuose, 1988 m. lapkričio 5 d., dalyvaujant keliems šimtams žmonių iš visos Lietuvos.

R. Tarvydienės teigimu, greitai paminklinio akmens bronzinė lentelė buvo pavogta, vietoj jos pritvirtinta akmens plokštė su užrašu, bet be bareljefo. P. Gintalo sukurtas Vydūno bareljefas buvo atkurtas ir panaudotas paminklinėje lentoje, kuri 2008 m., minint Vydūno 140-ąsias gimimo metines, pritvirtinta prie Kintų Vydūno kultūros centro pastato.

Projekto „finišo tiesioji”
Šiuo metu laukiame interaktyvaus žemėlapio, už jo įrengimą atsakingi MB „Tikras vaizdas” darbuotojai. Ši įmonė, dirbdama su užsakovais, išsikėlusi aukštą tikslą – pasitelkiant inovatyvias audiovizualines medijų priemones sukurti išskirtinę patirtį žiūrovui. Sukurtas interaktyvus žemėlapis bus įdiegtas į interaktyvų stalą. Tuomet bus teikiama nauja Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos paslauga, padėsianti geriau pažinti Pamario krašto literatūrines įžymybes, kultūros paveldo objektus, be to, kiekvienas galės pasitikrinti savo žinias, atlikdamas testą.

Tikimės, jog lapkričio pabaigoje interaktyvus stalas su žemėlapiu „Pamario raštijos lobynas” jau stovės bibliotekoje!

 

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos
Bibliotekininkystės ir kraštotyros skyriaus bibliotekininkė
Inga Tarozienė