Susitikimas su kraštiečiu istoriku Aurelijumi Noruševičiumi ir jo knygos pristatymas
Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatyta istoriko, pedagogo, žurnalisto, leidyklos „Kalendorius“ vadovo Aurelijaus Noruševičiaus istorinė apybraiža „Ką papasakočiau Tėčiui“. Knygą autorius skiria savo tėvų – Viduklės krašto partizanų būrio vado Stanislovo Naruševičiaus-Jūreivio ir mamos – partizanų ryšininkės, tremtinės Antaninos Kliknaitės-Naruševičienės 100-osioms gimimo metinėms.
Rašydamas pirmuoju asmeniu, įterpdamas monologą, naujojoje knygoje autorius pasakoja savo tėčiui, kurio dėl ankstyvos žūties jam neteko matyti, kas vyko po to, kai jo jau nebebuvo, aprėpdamas įvairius šalies istorijos tarpsnius – nepriklausomos respublikos kūrimą, okupacijas, karą, Sąjūdžio metus, atskleisdamas savo ir artimųjų gyvenimą, likimus.
Knygos autorius A. Noruševičius, atvykęs į susitikimą su šilutiškiais, prisipažino, jog knygą ėmėsi rašyti todėl, kad galbūt jo šeimoje daugiau nebus istorikų, galinčių ir norinčių gilintis į jų šeimos bei šalies istoriją. Be to, istoriko ilgametė veikla kraštotyros baruose, atlikti tyrinėjimai neleido pamiršti ir vertė gilintis į savo šeimos sudėtingą praeitį.
Leisdamasis į sunkios savo, pokario vaiko, vaikystės prisiminimus, atmintyje iškylančius gyvenimo svetimose šeimose vaizdus, atskleisdamas patirtas skriaudas, A. Noruševičius nepajėgė paslėpti jaudulio ir emocijų. Tačiau vaikystė, jaunystė žavi savo gebėjimu išsaugoti pačius gražiausius prisiminimus, kad ir kur bebūtum, kad ir kokius sunkumus tektų patirti.
Daug jaukių prisiminimų Aurelijui liko ir iš praleistų metų Šilutėje. Atskleisdamas gyvenimo šiame mieste epizodus, A. Noruševičius šiltai prisiminė jį mokiusius mokytojus: Albiną Endziną, Algirdą Červinską, Vandą Žemaitaitienę, buvusius bendraklasius, kiemo draugus, pirmuosius žingsnius pamario statybininkų kolektyve, pasidalijo paaugliškomis išdaigomis ir nuotykiais.
Renginio metu autorius dėkojo knygos leidimą asmeninėmis lėšomis parėmusiems Šilutės krašto žmonėms: Sandrai Tamašauskienei, Vytautui ir Mindaugui Stanslovams. Mintimis apie knygą pasidalijusi pedagogė S. Tamašauskienė prisipažino, jog kiek nejauku prisiliesti prie subjektyvių žmogaus, rašančio laišką tėčiui, kurio nepažinojo, jausmų, skaudu dėl partizanų vaikų patirtų išgyvenimų. Tuomet jauti dėkingumą paprastoms šeimoms, moterims, kurių dvasios stiprybė teikė jėgų priimti šiuos vaikus į savo namus, suteikti jiems užuovėją bei viltį.
Renginio dalyviai, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilutės filialo nariai, buvę klasės draugai, pažįstami dėkojo A. Noruševičiui už prasmingą knygą, jaukų susitikimą.
Apibendrinamąjį žodį, pratęsdamas knygos autoriaus istorinėje apybraižoje „Ką papasakočiau Tėčiui“ gvildenamą partizanų veiklos temą, renginyje tarė istorijos mokslų daktaras Jonas Rekešius. Svečias apžvelgė partizaninio judėjimo Lietuvoje, pavadindamas jį fenomenu, istoriją, aptarė partizanų aukos istorinę reikšmę.
Paminklą pokario kovotojams galime pastatyti kiekvienas, kad ir savo kasdienybėje, brangindami tėvynę, nepasiduodami pesimizmui, drąsiai sutikdami kylančius išbandymus.
Virginija Veiverienė
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos
bibliotekininkė