Parodoje – Mažosios Lietuvos spaudos paveldas
Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje (konferencijų salė, IV a.) lankytojų laukia atnaujinta ekspozicija, skirta Mažosios Lietuvos spaudos paveldui ir jo kūrėjams.
Mažosios Lietuvos teritorijoje 1547–1940 metais veikė 390 spaustuvių ir litografijų. Septyniolikoje vietovių buvo spausdinama lietuvių kalba. Minėtu laikotarpiu išleista apie 3 500 vietos gyventojams skirtų leidinių lietuvių kalba, dauguma – religinio turinio ir gotikiniu šriftu, apie 2 500 knygų – lotyniškuoju šriftu, skirtų didesniajai tautos daliai.
Parengta nuolatinė ekspozicija pristato F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje saugomas Mažosios Lietuvos spaustuvėse XIX–XX a. išleistas knygas, periodinius leidinius, spaudos draudimo laikotarpio spaudą ir kt. Išskiriamos trys pagrindinės temos: senoji Šilutės knyga, Mažosios Lietuvos religinė knyga, Mažosios Lietuvos pasaulietinė knyga, išsišakojančios į keletą potemių. Pasirinktas teminis medžiagos pateikimo principas teikia galimybę susipažinti su atskirų mokslo šakų leidiniais, jų vertingumu ir paplitimu visuomenėje.
Pristatant senosios Šilokarčemos/Šilutės poligrafinių įmonių leidybinį kraitį dėmesys krypsta į plačiausiai žinomas XIX–XX a. pirmojoje pusėje čia veikusias spaustuves ir knygrišyklas: Zybertų (Siebert) šeimos spaustuvę, Sekunų (Sekunna) įmonę ir Štalių (Stahl) šeimos knygyną bei knygrišyklą. Parodoje eksponuojama šių įmonių leidybinė produkcija pasižymi to meto Mažosios Lietuvos spaudiniams būdingomis leidybinėmis-poligrafinėmis savybėmis, knygos įrišimo ir puošimo elementas.
Mažosios Lietuvos lietuviškos knygos buvo leidžiamos įvairios tematikos ir rūšių, tačiau ilgą laiką vyravo religinio turinio leidiniai. Giesmynai, maldų, pamokslų knygos buvo pirmosios knygos kiekvienuose namuose, dažnai pasitarnavusios kaip pirmieji skaitymo vadovėliai vaikams. Parodos skyriaus „Mažosios Lietuvos religinė knyga“ stenduose greta demonstruojamų religinės lektūros pavyzdžių yra pateikiami trumpi informaciniai tekstai, leidžiantys susipažinti su pagrindinėmis religinės literatūros rūšimis (biblijos, katekizmai, giesmynai, maldų, pamokslų knygos), jų paskirtimi ir paplitimu.
Pasaulietinės literatūros atosklaidai parodoje tarnauja didelės įtakos visuomenės ugdymui turėję Mažosios Lietuvos kalendoriai, lietuviški vadovėliai, lietuvių tautosakos publikacijos, istorijos bei grožinės literatūros leidiniai. Lankytojams pristatomos populiariosios „Mažosios Lietuvos kalendros“, Mažosios Lietuvos tyrėjo, pedagogo Martyno Gelžinio parengtas pirmasis lietuviškas krašto pažinimo vadovėlis „Mano gimtinė Klaipėdos kraštas“, teologo, folkloristo Liudviko Rėzos (Ludwig Rhesa) išleistas pirmasis lietuvių liaudies dainų rinkinys „Dainos oder Litthauische Volkslieder“, XX a. pirmojoje pusėje išryškėjusių Ievos Simonaitytės, Vydūno ir kitų lietuvių kultūros puoselėtojų kūrybiniai pasiekimai.
Eksponuojami leidiniai dėmesį patraukia ne tik savo turiniu, bet ir išskirtiniu įrišimu, jo detalėmis, puošyba bei buvusių savininkų paliktomis proveniencijomis: ekslibrisais ir superekslibrisais, lipdėmis, įrašais, antspaudais bei spaudais. Šie ženklai kiekvieną spaudinį paverčia unikaliu.
Parengė Virginija Veiverienė