Šilti ir vanile kvepiantys linkėjimai seneliams

Mažai kas prieštaraus nuomonei, kad vaikystės laikas, praleistas pas senelius, yra pats gražiausias. Jie su pasigėrėjimu klausosi tikrų ir išgalvotų anūkų istorijų, išsamiai atsakinėja į kiekvieną rimtą ar ne visai klausimą, kuris tik šauna į galvą,  su nekantrumu laukia, kada vėl išgirs skambų juoką bei šiltą apkabinimą sugrįžus jų aplankyti. Svečiuojantis pas senelius galima veikti ką tik užsigeidi: minkyti tešlą sausainiams, netyčia išbarstant miltus ant grindų, valgyti saldainius, kiek tik širdis geidžia, iki vėlumos sėdėti ant kelių ir klausytis senelių skaitomų pasakų ar sparnuotų istorijų. Tai prisiminimai, kurie sušildo širdį ir nejučia išspaudžia šypseną ne vienam suaugusiam. Juk senelių ir anūkų ryšys – ypatingas, kitoks nei tėvų ir vaikų.

Spalis – senjorų mėnuo. Šia proga skatinama atkreipti dėmesį į senėjimo problemas, pagyvenusių žmonių gyvenimo sąlygas, ugdyti jaunų žmonių pagarbą vyresniesiems, prisidėti prie pagalbos teikimo. Šia proga visoje Lietuvoje senjorams visą mėnesį vyksta renginiai ir veiklos, susitikimai su draugais ir artimaisiais prie kavos puodelio. Šios akimirkos praskaidrina jų kasdienybę ir primena, jog jie yra mylimi ir nepamiršti.

Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka irgi prisijungė prie šios iniciatyvos. Spalio 5 dieną pakvietė šeimas ir vaikus į kūrybinę edukaciją „Ką gero nuveikiam?“, kurios metu dalyviai liejo dažus pagal savitą kūrybos techniką ir kūrė atvirukus, rašė  šilčiausius žodžius ir palinkėjimus, kepė keksiukus ir juos supakavę išskubėjo dovaną įteikti  savo mylimiems seneliams. Šiltas ir vanile kvepiantis susitikimas paliko įspūdį ne tik vaikams, bet ir  tėveliams, kurie džiaugėsi neįprastu užsiėmimu ir galėjo praleisti laiką kartu su savo atžalomis. O bibliotekininkai  džiaugiasi, kad bibliotekoje lankosi daug vaikų, mylinčių savo senelius, nepamirštančių jų prisiminti bei šiltai apkabinti, pabūti kartu.

 

Kristina Kelmelienė,
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos
Vyr. bibliotekininkė