Mano savanorystės patirtis
Man yra 17 metų, gyvenu Šilutėje, mokausi Vydūno gimnazijoje. Esu aktyvi, domiuosi įvairiomis veiklomis, mėgstu įgyti naujos patirties, ypač praktinėse situacijose, kurios padeda tobulėti. Šiais metais nusprendžiau pradėti savo savanorystės kelionę. Turėjau daugybę pasirinkimų, kur pradėti savanorišką veiklą. Nusprendžiau, kad noriu savanoriauti aplinkoje, kurioje mane sups draugiški žmonės ir jauki atmosfera. Šiuos mano išsikeltus kriterijus atitiko Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka. Tai vieta, kuri yra ne tik apie knygas ir lentynas, bet ir apie įvairiausius renginius, naujas pažintis, kūrybines užduotis. Savo artimoje aplinkoje turėjau žmonių, kurie savanoriavo būtent šioje bibliotekoje. Jų nepamirštami įspūdžiai apie šią vietą man leido suprasti, kad savanorystė bibliotekoje ne tik gali ugdyti mane kaip asmenybę ir suteikti galimybę išmokti daug naujo, bet ir tapti puikia proga smagiai bei turiningai praleisti laiką.
Pirma savanorystės diena bibliotekoje man tapo pati įsimintiniausia. Apžiūrėjus visas patalpas, susipažinus su ten dirbančiais žmonėmis, supratau, kad patekau į tinkamą vietą. Pradėjau nuo paprastų užduočių, tokių kaip Vaikų aptarnavimo skyriaus fondo pažinimas, darbas naudojantis Lietuvos integralia bibliotekų informacijos sistema išduodant knygas skaitytojams. Nors pradžioje fondo pažinimas skambėjo kaip tikras iššūkis, vėliau supratau, kad tai tikrai nėra sunku. Labiausiai man patiko bendravimas su žmonėmis. Pradžioje buvo nedrąsu, tačiau neilgai trukus supratau, kad bibliotekoje dirbantys bibliotekininkai ir čia apsilankantys žmonės yra labai šilti ir draugiški. Pamažu pripratau prie aplinkos ir pradėjau jaustis drąsiau, lengviau bendrauti bei padėti lankytojams.
Patiko dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, kuriose susirinkdavo vaikai ir kartu atlikdavome įvairias kūrybines užduotis. Šios veiklos buvo įdomios ir leido pasireikšti kūrybiškumui, o ypač įsiminė tokios veiklos kaip „Oreo“ sausainių mirkymas į šokoladą ir jų gražus pakavimas – tai paliko įspūdį tiek man, tiek vaikams, nes visi dirbome gerai nusiteikę ir galėjome pabendrauti. Tai įrodo, kad bibliotekoje veiklos neapsiriboja vien knygų skaitymu – čia vyksta įvairūs užsiėmimai, kūrybinės veiklos ir įgyjama patirties, kaip elgtis įvairiose situacijose. Dalyvaudami tokiose veiklose žmonės ugdo bendravimo, kūrybiškumo, atsakomybės ir darbo komandoje įgūdžius, todėl biblioteka tampa gyva, įtraukiančia ir naudingos patirties suteikiančia erdve.
Dalyvaudavau įvairiuose bibliotekos renginiuose, kuriuose padėdavau organizuoti veiklas, bendrauti su lankytojais bei filmuodavau trumpus, interaktyvius vaizdo įrašus bibliotekos „Facebook“ paskyrai. Tai buvo visiškai nauja patirtis, kuri padėjo man išmokti dirbti su „CapCut“ programa, montuoti vaizdo įrašus ir suprasti, kaip kuriamas turinys socialiniams tinklams. Be to, šių renginių metu turėjau galimybę geriau pažinti žmones, stebėti jų bendravimą ir tapti labiau pasitikinčia savimi. Ši savanorystė suteikė daug naudingos patirties bei gerų įspūdžių.
Taigi drąsiai galiu teigti, kad mano pasirinkta vieta savanorystei buvo labai geras mano padarytas sprendimas. Tai patirtis, kuri leido ne tik išmokti naujų dalykų, bet ir suprasti, kokia nuostabi iš tiesų yra biblioteka. Savanorystės laikui baigiantis pasidaro šiek tiek liūdna, kad tai nebebus mano kasdienybės dalis. Vis dėlto džiaugiuosi turėjusi galimybę prisidėti prie bibliotekos veiklos ir esu dėkinga už visas įgytas patirtis, kurios man bus naudingos ateityje. Nors savanorystė baigiasi, vis dar planuoju dažnai lankytis šioje bibliotekoje, dalyvauti jos organizuojamuose renginiuose ir palaikyti ryšį su čia dirbančiais žmonėmis. Tikiu, kad ši vieta ir toliau išliks svarbia mano gyvenimo dalimi.
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos savanorė
Urtė Katutytė
