Šmitas Eduardas

Šmitas Eduardas

Pedagogas, visuomenininkas, solistas, chorų vadovas

Gimė 1926 m. liepos 18 d. Švėkšnoje, Šilutės r.

Mirė 2009 m. sausio 21 d. Vilkyčiuose, Šilutės r.

1940–1945 m. mokėsi Švėkšnos gimnazijoje. 1945 m. rudenį išvyko mokytis į Šilutės gimnaziją. 1946 m. balandžio 19 d., per abitūros egzaminus, buvo suimtas ir įkalintas Šilutės kalėjime. Vėliau nuteistas 3 metams kalėti ir išvežtas į pataisos darbų lagerį. Jis kalėjo Magadano lageriuose. 1947 m. vasario mėnesį TSRS Aukščiausiasis Teismas peržiūrėjo bylą ir nuosprendis pakeistas į sąlyginę bausmę. 1947 m. spalio 30 d. tremtinys išplaukė iš Magadano, o gruodžio 11 d. pasiekė Vilnių.

1948–1949 m. dirbo Šilutės miškų pramonės ūkyje gamybos techniku. 1950 m. pavasarį Šilutės gimnazijoje eksternu išlaikė brandos egzaminus, o rudenį pradėjo mokytojauti Agluonėnuose (Klaipėdos r.). Nuo 1952 m. dirbo Vilkyčių (Šilutės r.) pagrindinėje mokykloje, mokė muzikos, rusų ir vokiečių kalbų. 1955–1958 m. studijavo Šiaulių pedagoginiame institute rusų kalbą ir literatūrą, vėliau – Vilniaus pedagoginiame institute Rusų kalbos katedroje. 1966 m. TSRS Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad jokių nusikaltimų E. Šmitas nebuvo padaręs ir jį reabilitavo. E. Šmitas priklausė Šilutės politinių kalinių ir tremtinių sąjungai.

Didelę reikšmę jo gyvenime turėjo dainavimas: dalyvaudavo įvairiuose choruose, vadovavo mokyklos mokinių, kolegų chorams, saviveiklos būreliams, atlikdavo solo partijas. 1962 m. Vilniuje, respublikiniame solistų konkurse, jis užėmė 1-ąją vietą. Porą metų dainavo Klaipėdos politinių kalinių ir tremtinių chore, nuo 1995 m. – Šilutės politinių kalinių ir tremtinių chore „Pamario aidas“, kuriam kūrė dainų tekstus ir muziką. 2010 m. choras „Pamario aidas“ išleido kompaktinę plokštelę „Atminki, drauguži“, kurioje skamba didelė dalis E. Šmito sukurtų dainų.

2006 m. parašė prisiminimų knygą „20 mėnesių pragare“. Jo straipsniai išspausdinti knygoje „Švėkšna atsiminimuose“ (1999), o keletas eilėraščių – leidinyje „Švėkšnos lyra“ (2009). Po E. Šmito mirties jo dukra Rita Šmitaitė-Beniušienė išleido leidinį „Eduardas Šmitas: nepalūžęs tremtyje“ (2010), kurioje pateikta knyga „20 mėnesių pragare“, papildyta kolegų, draugų, buvusių mokinių, pažinojusių E. Šmitą, prisiminimais, nuotraukomis, E. Šmito sukurtų dainų žodžiais ir muzika.

E. Šmitui suteikta nemažai garbės apdovanojimų už nuoširdų darbą su mokiniais, jų paruošimą rajono olimpiadoms, už gerus mokinių ir suaugusiųjų chorų pasirodymus rajono ir respublikinėse dainų šventėse ir konkursuose, už saviveiklos spektaklių režisavimą.

Literatūra:

1. BENIUŠIENĖ, Rita. Anketa Šilutės personalijų žinynui : [ anketoje pateikiami duomenys apie Eduardą Šmitą ir jo veiklą]. Rankr. [Šilutė : Šilutės rajono savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka, 2016]. 2 p.

2. JAGINTAVIČIENĖ, Lijana. Visuomenininkas E. Šmitas gyvas jį pažinojusiųjų atmintyje. Šilutės naujienos, 2009, balandžio 2, Nr. 25.

3. TOLEIKĖ, Aldona. Eduardas Šmitas – Pamario krašto šviesulys. Iš www.kasdien.lt [interaktyvus] [žiūrėta 2016 m. balandžio 7 d.]. Prieiga per internetą:

<http://www.kasdien.lt/Pradzia/Regionai/Klaipedos/Eduardas-Smitas-Pamario-krasto-sviesulys>.