Stanaitis Jonas

Stanaitis Jonas

Gydytojas chirurgas, habilituotas medicinos mokslų daktaras.

Gimė 1919 m. rugsėjo 20 d. Matarnų k., Vilkaviškio r.

Mirė 1997 m. balandžio 16 d. Vilniuje.

Jonas Stanaitis 1939 m. baigė Alytaus valstybinę gimnaziją,1943 m. – Vytauto Didžiojo universitetą. 1944–1945 m. buvo ambulatorijos vedėju ir gydytoju Tauragės apskrityje, Šilalėje. 1945–1946 m. dirbo Žemaičių Naumiesčio (Šilutės r.) ambulatorijos gydytoju, 1946–1951 m. – Šakių apskrities ligoninės Zypliuose vyriausiuoju gydytoju ir Chirurginio skyriaus vedėju. J. Stanaitis buvo šių ligoninių Chirurginio skyriaus vedėju: 1951–1952 m. – Lazdijų ligoninės, 1953–1955 m. – Skuodo rajono ligoninės, 1955–1963 m. – Šilutės centrinės ligoninės. 1963–1972 m. – respublikinio Tuberkuliozės mokslinio tyrimo instituto Vilniuje Plaučių chirurgijos skyriaus vedėjas, 1972–1973 m. – Vilniaus eksperimentinės ir klinikinės medicinos mokslinio tyrimo instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis. J. Stanaitis 1973–1997 m. ėjo  Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos Patentų, licencijų, išradimų, racionalizacinių pasiūlymų ir įdiegimų skyriaus vedėjo pareigas.

Mokslinių darbų kryptis – traumatologija, krūtinės ląstos ir pilvo organų chirurgija. J. Stanaitis Šakių apskrities ligoninėje Zypliuose įkūrė Chirur­gijos skyrių. 1959 m. pirmasis Lietuvoje iš rajone dirban­čių chirurgų apgynė medicinos mokslų kandidato diserta­ciją „Blauzdos kaulų lūžiai ir jų gydymas rajonuose“. Šilutėje įkūrė Traumatologijos ir Kraujo perpylimo skyrius. 2 išradimų ir 8 racionalizacinių pasiūlymų autorius bei bendraautoris, kelių dešimčių mokslo publikacijų autorius. 1958 m. sukūrė aparatą (nuo 1962 m. gamintą serijiniu būdu) blauzdos kaulų lūžiams atitaisyti. 1970 m. sukūrė siurblį skysčiui iš krūtinės ląstos išsiurbti. 1974 m. apgynė medicinos mokslų daktaro (habil. dr.) disertaciją „Pleuros empiemos diagnostika ir gydymas stacionaro sąlygomis“. Pasiūlė originalų empiemos chi­rurginį gydymą – hemipleurektomiją. Paskelbė mokslinių straipsnių. Išleistos knygos: „Pleuros empiema“ (1977), „Urgentinė chirurgija“ (su kt., 1974), „Riboti plaučių šešėliai“ (su E. Bagdonu ir V. Lapinsku, 1980). Vadovėlio „Traumatologija“ (1994) vienas iš autorių. Parašė prisiminimų knygą „Usnynas“ (išleista 2000).

1977 m. J. Stanaitis Maskvoje apdovanotas bronzos medaliu už siurblio skysčiui iš krūtinės ląstos išsiurbti išradimą. 1993 m. jam suteiktas habilituoto medicinos daktaro vardas. 1995 m. už darbus krūtinės ląstos chirurgijoje 2-ajame Lietuvos širdies ir krūtinės chirurgų draugijos (Societas chirurgica cardiothoracalis Lithuaniae) suvažiavime buvo išrinktas Garbės nariu.

 

Literatūra:

 

1.      Jonas Stanaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012, t. 22, psl. 432–433.

 

2.      Stanaitis Jonas. Šilutės kraštas: enciklopedinis žodynas. Šilutė: Prūsija, 2000, psl. 360.