Bibliotekoje – diskusija apie Klaipėdos kraštą
2013 sausio 22 d., Loreta Liutkutė
Sausio 17 d., ketvirtadienį, minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-ąsias metines, Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje surengta apskritojo stalo diskusija „XX a. Klaipėdos krašto tarpukario istorija: vertinimai, kontraversijos ir įžvalgos”, kurioje dalyvavo Klaipėdos universiteto mokslininkai: Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė doc. dr. Silva Pocytė, Istorijos katedros vedėjas prof. dr. Vygantas Vareikis, BRIAI vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Vasilijus Safronovas, Istorijos katedros doktorantas Vytautas Jokubauskas.
Prof. dr. Vygantas Vareikis iškėlė klausimą, ką Klaipėdos kraštas reiškia Lietuvai, o patį Klaipėdos krašto sukilimą pavadino nepaprastai svarbiu ir sėkmingu Lietuvos istorijai žingsniu. Pabrėžė asmenybių svarbą, kurios stengėsi, jog Klaipėdos kraštas taptų Lietuvos dalimi. Ypač aktyvūs buvo Jonas Vanagaitis, Martynas Jankus, Jurgis Lėbartas, tačiau ko gero daugiausiai nesavanaudiškų pastangų, anot V. Vareikio, įdėjo Erdmonas Simonaitis.
Doc. dr. Silva Pocytė pripažino, jog miela atvažiuoti į Šilutę, kaip ir į kitas Klaipėdos krašto vietas. Istorikė pasakojo, kaip tuometinio Klaipėdos krašto gyventojai priėmė tapsmą Lietuvos dalimi. Akivaizdu, kad ne viskas buvo taip paprasta, kadangi Mažoji ir Didžioji Lietuva – skirtingo ekonominio ir kultūrinio lygmens kraštai. Šie skirtumai buvo aiškiai juntami ir po Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos. Buvo tikimasi, kad šis žingsnis padės stiprinti lietuvybę, tačiau nepakankamai suvoktas Klaipėdos krašto savitumas, šio krašto lietuviai buvo laikomi „nelabai tikrais”, jautėsi taip, lyg būtų nustumti į šalį. Taip pat kraštui buvo būdingos vokiškosios tradicijos, jų sklaida, tad integravimo klausimas turėjo daug probleminių aspektų.
Anot dr. V. Safronovo, pagrindinis stimulas užimti Klaipėdos kraštą buvo ekonominis, nes Klaipėdai priklausė uostas. Lietuvoje ne visai buvo suvokiama, ką daryti su Klaipėdos kraštu. Problema aktuali ir šiandien – dar nelabai suprantama, kokia uosto reikšmė Lietuvos valstybei, neišnaudojamos visos jo galimybės.
Diskusijoje dalyvavę Šilutės pedagogai, kraštotyrininkai ir kiti, kuriuos domina Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos aplinkybės, atvykusiems mokslininkams pateikė nemažai klausimų, dalinosi savo nuomonėmis, įžvalgomis. Susirinkusiesiems buvo įdomu, kiek vis dėlto aukų pareikalavo sukilimas (pasirodo, 12), kaip į jį reagavo Klaipėdos krašto gyventojai, kodėl to, ką išgyveno Lietuva, neteko patirti jos kaimynėms Latvijai ir Estijai bei kiti dalykai.
Baigiantis diskusijai gražiai nuskambėjo lituanistės Dalios Žibaitienės išsakytos mintys, kad turime didžiuotis savo šaknimis, protėviais, istorija, nes esame daug labiau verti, nei įsivaizduojame, ir ypač svarbu, kad tai suvoktų jaunoji karta.
