Palinkėjimai margučių raštuose

2014 m. balandžio 16 d. Vaida Nausėdaitė

„Praskėlęs ledą, rasi sidabrą. Praskėlęs sidabrą, rasi auksą. Kas?” – šia lietuvių liaudies mįsle prasidėjo netradicinė Kintų vidurinės mokyklos 4 klasės moksleivių (mokytoja Irena Šerkienė) pamoka Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Kintų filiale.

Artėjant spalvingiausiai pavasario šventei moksleiviai aptarė, kokia šventė yra Velykos, kaip jos buvo švenčiamos senovėje, kodėl pagrindinis Velykų simbolis yra margutis ir kokiais raštais margindavo juos anksčiau.

Kiaušiniai buvo marginami ornamentais – tai būdas perduoti informaciją ženklais, todėl ir palinkėjimai Velykų proga buvo užšifruojami margutyje. Saulutės simbolis – tai linkėjimas šviesių, įsimintinų metų, šulinio – kad nepritrūktų, bet ir nebūtų per daug tais metais vandens, paukštelio – linkėjimas apsisaugoti nuo paklydimų ir nelaimių, o varpelis simbolizavo dosnumą. Jei žmogui nenorėta nieko gero palinkėti, buvo piešiami katinėliai ir drugeliai, mat jie – nepastovumo simboliai.

Peržiūrėję įvairius margučių raštų pavyzdžius, pavartę bibliotekoje esančias knygeles apie margučius, mokinukai savo palinkėjimus bandė patys „užšifruoti” popieriniuose kiaušiniuose. Bibliotekai jie palinkėjo saulėtų ir gerų metų, didelės sėkmės, taip pat, kad bibliotekininkės būtų dosnios ir kiti jiems būtų dosnūs, kad biblioteka būtų turtinga ir knygų nestokotų. Gražūs piešiniai su vaikučių palinkėjimais papuošė Kintų biblioteką.

 

{gallery}/documents/fotogalerija/2014_04_16_kintai{/gallery}