Nuo gimtosios sodybos, nuo knygos pirmosios – tėvynės link

Jeigu netikėtą, o gal ir neįprastą klausimą suaugusiajam užduotų pradinukas: „Ar tikrai mylite tą vietą, kurioje gyvenate, ar ja džiaugiatės, didžiuojatės?“ Ar galėtumėte kelias valandas apie savo gimtąją vietovę papasakoti šiam vaikui, mokiniui ar atvykusiam svečiui, o gal net pačiam rajono merui?! O kiek daug galėtumėme pasakoti apie savo tėvus, senelius ar prosenelius, nesvarbu, kokios socialinės kilmės ar statuso visuomenėje jie būtų? Ar su pasididžiavimu pasakytumėte, kad esate kilęs ne iš sostinės ar didmiesčio, o iš mažo miestelio ar kaimo? Jeigu manote, kad atsakymai jus verstų mikčioti ir patiems keltų abejones, neverta kankintis ir nuvilti vaiko, žiūrinčio į akis ir laukiančio atsakymo. Išvada ta, kad elementarioms pirmosioms pilietinio ugdymo pamokėlėms tiesiog esame nepasiruošę. Naivu galvoti, kad „treniruojant“ vaikus  atsiminti buvusių Lietuvos prezidentų pavardes, istorinių sostinių pavadinimus, atpažinti Vasario 16-osios signatarų veidus, jų širdį užplūs meilė tėvynei. Neapsimetinėkime ir nemeluokime sau – meilės tėvynei taip į mažas širdeles neįpūsime…

Mažasis Lietuvos pilietis pirmiausia gyvenimo kontekste turi matyti save, kaip šios vietos gyventoją. Saugų Jurgio Mikšo pagrindinės mokyklos ketvirtokai kartu su tautišku kostiumu pasipuošusia savo mokytoja Julija Jauniuviene rinkosi į literatūros popietę „Eilės Lietuvai“, surengtą Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Saugų filiale. Ketvirtokai skaitė savo ir Lietuvos poetų sukurtus eilėraščius, klausėsi mokytojos pasakojimo apie gimtąjį kraštą. Ypatingai nuoširdi ir graži ketvirtokų kūryba, ypač Daivaro Šilo ir Deivido Bukinto, kuris pasirodė besąs ir talentingas skaitovas. Renginys buvo skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Saugų bibliotekininkė Regina Juškienė padėkojo mokytojai ir mokiniams, įteikdama padėkos raštą ir saldumynų.

Pradėję nuo gimtosios sodybos, nuo savo kiemo, nuo beržyno kaimo palaukėj, nuo abėcėlės ir perskaitytos pirmosios knygos, atvesime vaikus tėvynės link. Nenuginčijama Vydūno išmintis, kad asmenybė negali būti visapusiška be ryšio su tauta. Tik per tautos dvasią žmogaus sąmonė atsiskleidžianti moksle, mene, moralėje.

 

Violeta Astrauskienė,
Saugų bibliotekos globėja

Spausdinti
Facebook komentarai