Kraštiečio dovana bibliotekai ir jos lankytojams
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Bibliotekininkystės ir kraštotyros skyrius baigė tvarkyti kraštiečio, istorijos tyrinėtojo Vytauto Pupšio (Ukmergė) perduotą dokumentų rinkinį. Dalis dokumentų yra sukaupta paties dovanotojo, kita dalis priklausė jo broliui, socialinių mokslų daktarui, kultūros istorikui, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) veikėjui, politiniam kaliniui, rezistencijos dalyviui Vladui Pupšiui (1934–2009).
Didžiulę rinkinio dalį užima surinkta medžiaga iš šalies ir užsienio periodinės spaudos. Publikacijų turinys liudija platų ir įvairiapusį Vytauto ir Vlado Pupšių interesų lauką, juos dominančias ir domėjusias temas. Vis tik išskirtinį jų dėmesį galime pajusti istoriniams įvykiams, asmenybėms: daugybėje straipsnių užfiksuoti skaudūs Lietuvos istorijos epizodai (trėmimai, tremtinių, politinių kalinių likimai, rezistencija), partizaninis karas, taip pat Lietuvos kariuomenės kūrimasis, 1989–1991 m. įvykiai Lietuvoje, LPS kūrimosi istorija, veikėjai ir kt. Nemažai publikacijų skirta lietuvių literatūros situacijai persitvarkymo laikotarpiu apžvelgti, žymių literatų, kūrėjų asmenybėms atskleisti.
Kad Vytautas ir Vladas Pupšiai domėjosi, sekė Šilutės krašto gyvenimą liudija šūsnis surinktos medžiagos apie Šilutę ir rajono gyvenvietes: Vainutą, Žemaičių Naumiestį, Rusnę, Juknaičius, Usėnus, Katyčius, Pašyšius, Kintus, Ventę, apie Pagėgių savivaldybės vietoves (Bitėnai, Lumpėnai, Vilkyškiai, Rambyno kalnas), tilto į Rusnę atidarymo 1974 m. įvykius, nušviestus rajono ir respublikinėje periodinėje spaudoje. Randame publikacijų apie žymius įvairių profesijų ir pomėgių Pamario gyventojus (Erčius Jurgenaitis, Egontas Pėteraitis, kt.) ir ne tokius žymius, tačiau vienodai dirbusius savam kraštui. Kai kuriuos sutikti, su jais bendrauti teko ir rinkinio dovanotojui Vytautui Pupšiui.
Bibliotekininkus nustebino tarp dokumentų rastas ypatingai retas, vertingas leidinys senąja rusų kalba „Уставъ Швекшнянскаго общества пособiя беднымъ“ („Švėkšnos vargšų globos draugijos įstatai“). Kauno gubernatoriaus Piotro Veriovkino pasirašyti Švėkšnos vargšų globos draugijos įstatai įsigaliojo 1906 m. kovo 26 d. Juose apibrėžiamas draugijos tikslas – gerinti materialinę ir dvasinę Švėkšnos valsčiaus vargšų būklę, nepriklausomai nuo jų lyties, amžiaus, išsilavinimo, tikėjimo. Draugija galėjo šelpti rūbais, maistu, vaistais, suteikti laikiną gyvenamąja vietą, rūpintis našlaičiais ir kt. Jos nariai į organizacijos kasą kasmet turėjo mokėti mokestį, kurio dydis būdavo nustatomas bendrame susirinkime. Paprastai tai buvo ne mažiau nei 3 rubliai arba vienkartinis, ne mažesnis nei 60 rublių, mokestis. Tačiau buvo sąlyga, kada mokesčio iš draugijos nario nebuvo reikalaujama. Tokie asmenys (medikai, pedagogai, vargšų globėjai ir kt.) turėjo geranoriškai, neatlygintinai padėti bendruomenės nariams.
Bibliotekos knygų fondą papildys dovanota Marcel Meykens (Belgija) knyga „Les Cles du Tresor“ (su autoriaus autografu profesoriui Pupšiui bei antspaudu „Vytautas Pupšys“). Knyga skirta 1939–1945 m. karo belaisvių, kalėjusių Stablakyje (Rytų Prūsija, nuo 1946 m. Dolgorukovas – gyvenvietė Kaliningrado srities pietvakarinėje dalyje) veikusioje Stalag 1A stovykloje ir jos padaliniuose, prisiminimams išsaugoti. Remiantis knygoje pateikta informacija galima įgyti nemažai žinių apie visoje Rytų Prūsijoje veikusiose panašaus pobūdžio stovyklose kalėjusių belaisvių gyvenimą ir likimus.
Šiuos ir kitus vaikystės ir jaunystės metus pamaryje praleidusio Vytauto Pupšio bibliotekai dovanotus dokumentus galite rasti apsilankę Bibliotekininkystės ir kraštotyros skyriuje (III a.).
Virginija Veiverienė
